David Mitchel „Sleido namas“
Paslaptingas namas ir amžinos jaunystės kaina
Sleido namas tarytum pasaka su siaubo elementais. Mistiškos durys, kurias gali atverti tik išrinktieji. Namas, kuris atsiranda tik tam tikru metu, konkrečiam žmogui. Paslaptingi paveikslai kabantys senojo namo laiptų pašonėje ir keistas laikrodis, nežymintis įprastų valandų. Namo šeimininkai, kiekvieną kartą vis kitaip prisistatantys ir visada to paties amžiaus.
Kiekvienas skyrius persikelia keliais metais į priekį. Pakviestieji į Sleido namą jame ieško kažko sau. Vieniša motina su sūnumi tikisi pradėti gyvenimą iš naujo, detektyvas atranda meilės nuotykius, patyčias patirianti paauglė ieško draugijos. Visos istorijos turi tą pačią lemtį. Skirtingų laikmečių istorijos susiveda į vieną. Visi namo lankytojai yra atrinkti ir pakviesti savo gyvenimo pabaigai ir kelionei į nežinią prarandant save. Personažų lemtis buvo gana akivaizdi, tik nuolat augo įtampa, ar kam nors pavyks pasipriešinti, ar kam nors pavyks išsigelbėti. Galiausiai namo šeimininkai susiduria su nepaprasta moterimi. Atsiranda grėsmė jų egzistavimui ir tamsiems darbams. Kova netrunka ilgai, tačiau įtampa kurį laiką sukausto.
Sleido namas – siaubo romanas, tačiau neteko baimintis vienai skaityti. Baisūs patys vykstantys dalykai, reiškiniai, tačiau užvertusi knygą nepasilikau to siaubo sau. Mistiški reiškiniai, nepaaiškinami logiškai, kaip antai namo sodas, kuriame svečiai jaučia kvapus, mato ryškias gėles, jaučia švelnią žolę, bet visa tai tėra iliuzija, to iš tiesų nėra. Pats namas sudegęs prieš kelis dešimtmečius, bet atėjus laikui jis atsikartoja toks, koks buvo kadaise ir broliui su sese atlikus savo darbą ir gavus tai ko reikia jų gyvenimo pratęsimui, namas vėl pradingsta.
Man be galo pasisekė, kad sesė puikiai žino ką mėgstu skaityti ir su dovana pataikė tiesiai į dešimtuką. Knyga papildys mano mažąją namų bibliotekėlę, siaubo literatūros lentynas.
Tyto Alba, 2016.
David Mitchel „Sleido namas“