Rasa Aškinytė „Glesum“
Maloniai nustebau kaip greitai perskaičiau Glesum. Prisėdau ir negalėjau atsitraukti, labai lengva skaityti dėl pasakojimo puikia glausta kalba. Personažai tokie paprasti, mažai kalbantys, susitelkę į savo kasdienius reikalus. Vardai labai paprasti, paprastai kažką reiškiantys, pavyzdžiui Glesum, lotyniškai reiškia gintaras, taip pavadinta pasigrobta iš kitos genties mergina, dėl savo išvaizdos. Bene labiausiai įstrigo Boba vilkų apgraužta koja, nereikalingas vardas, nes ir taip visiems aišku. Skaitydama pradėjau justi jų tuometinę kasdienybę, visiškai kitokį gyvenimą. Gyvenimą pagal žvaigždes, stiprų tikėjimą ir papročių laikymąsi. Vado atsidavimas savo genčiai, įaugęs į kraują keliavimas, prekyba, mainai ir esant reikalui kariavimas. Aklas pasitikėjimas genties seniausia gyventoja, paklusimas papročiams, žmonių aukojimas dievams. Per pasakojimą pajuntamas gyvenimo ritmas II-ąjame amžiuje. Kai kurios paliestos problemos, žmonių santykiai siejasi su šiuolaikiniais laikais. Pavyzdžiui, vado žmonos pavydas, noras pasipuikuoti, rodyti savo valdžią, aktualu ir šiais laikais.
Nesu skaičiusi kitų autorės knygų, bet šioje rašymo stilius labai sužavėjo: taupus, konkretus be daugžodžiavimo. Lengvas pasakojimas puikiai kontrastuoja su sudėtingesniais, nors ir trumpais, žvaigždynų aprašymais.
Įdomi, graži knyga, su moksliniais intarpais apie žvaigždes bei žemėlapiais.
Vaga, 2016.
Rasa Aškinytė „Glesum“
Lietuvių literatūra, lietuvių autoriai