Matt Haig „Radliai“
Šiuolaikinė vampyrų šeimyna
Kur vampyrai ten ir aš. Kaip man patinka vien tas jausmas, kai turiu dar neskaitytą knygą apie vampyrus. Žinau, kad negaliu būti labai kritiška tokioms knygoms, nes dar būdama visai vaikas jau buvau apsėsta vampyrų, tiesa, tada nebuvo daug knygų šia tema. Kiekvienąkart mane veda ir smalsumas, kaip kiekvienas autorius pateiks, kas yra vampyras, ko jis negali bei ką ypatingo gali, kaip gyvena.
Šįkart siužetas paprastas, lyg ir turėsiantis dvelkti rutina su netikėtai iškilusiomis problemomis. Priemiestyje gyvenanti vampyrų šeima, besistengianti integruotis į visuomenę ir dėl to atsisakiusi ne tik savo kraugeriško pašaukimo, bet ir paprasčiausių pomėgių, savęs kaip asmenybių. Visiškas kraštutinumas, norint gyventi kaip visi, atrodyti kaip visi, net mėgti tai ką mėgsta dauguma.
Knygą sudaro trumpi skyreliai, todėl pradėjus skaityti greitai įsibėgi per eilutes, susipažįsti su pagrindiniais personažais, jų paprastomis problemomis. Toliau, prasideda sunkumai, nes slėpti savo prigimtį, malšinti geidulius darosi vis sudėtingiau. Buvo vietų, jog maniau imsiu skaityt kas antrą eilutę, kai prasidėjo veiksmas ir buvo įdomu greičiau viską sužinot. Laimė, knyga nebuvo vien kaip veiksmo filmas, perspaustas įtemptų scenų, galėjau pasidžiaugti ir paliūdėti dėl personažų jausmų.
Matyt, turiu silpnybę ir knygų viršeliams. Jeigu man gražu, aš žiūrėsiu vien į viršelį kol pavargs akys. Pastebiu, kad neretai man į akį kritęs viršelis būna priežastis skaityti knygą. Negaliu knygos turinio atskirti nuo viršelio, juk, kažkas stengėsi apipavidalindamas kūrinį, pasirinko būtent tai knygai skirtą vizualizaciją, taigi kiekvienas viršelis jau pats savaime turi žinutę. Aš tuo ir mėgaujuosi, knygos visuma. Nenuostabu, kad juodas viršelis, su baltu puodeliu ir ant jo kraštelio nubėgusiais kraujo lašeliais man sukėlė pasigėrėjimą, o kur dar ir pavadinimas kursyvu.
Šią knygą patenkinta dedu į savo mažą, bet, svarbiausia, savo, vampyrų knygų lentyną.
Metodika, 2013.
Matt Haig „Radliai“
Vampyrai
