Kęstutis Šapoka „Pušis, kuri juokėsi“

Gyvenimas pirmosiomis nepriklausomos Lietuvos dienomis

Kartais taip būna, Goodreads nusižiūri knygą, kurią reikės perskaityti, ateini į biblioteką ir  ta knyga lentynoje jau iš tolo šviečia. Man be galo įdomu tie laikai kai aš tik ką gimusi buvau ar net kiek ankstesni. Kokia gi buvo ta Lietuva ir kaip iš tiesų gyveno ir mastė, svarbiausia, kaip mastė žmonės. 

„Lietuvos jaunų dienų koliažas“ – labai taikliai apie knygą nugarėlėje. Įkritau į pasakojimą, spėjau pajusti tų laikų dvasią, koks gyvenimas virė sostinėje. Žargonas, kasdienybė, požiūris, aktualijos – viskas tikra ir išgyventa.  

Beskaitydama net ir pasvajoti spėjau, jeigu tais laikais būčiau turėjusi banginį (Mercedes-Benz S klasės automobilį)? Negaliu skųstis, nes ir po gerų dvidešimties metų žmonės pamatę seną, masyvų mersą linksi galvom ir prisimena šioje knygoje aprašytas istorijas, automobilis mūsų šalyje jau pats savaime turi tamsių konotacijų, sukurtų praėjusio šimtmečio pabaigoje ir dar dabar sulaukia dėmesio ir įvairių replikų, vieniems tai atgyvena, kitiems tikra legenda.  

Važiuojant pro Gariūnų turgavietę iškyla lyginamasis vaizdinys,  to ką matau dabar, ir to, kas parašyta knygoje. Negaliu pasakyti, ar toks ryškus vizualumas perteiktas autoriaus žodžiais, ar tiesiog mano vaizduotė pagavo kažkokį aspektą leidusį lengvai išsikeroti visam, tuometiniam Vilniaus ir jo gyventojų paveikslui. 

Knygoje radau tai ko tikėjausi. Tikrą vaizdą. Tikrus žmones. Tikras aktualijas. Su nedidele baime laukiau kokios nors pernelyg atviros savo žiaurumu scenos, bet neteko pašiurpti, perskaičius neteko nešiotis savy siaubo. 

Kitos knygos. Vilnius: 2018. 

Kęstutis Šapoka „Pušis, kuri juokėsi“

Lietuva.