Leonid Andrejev „Judas Iskarijotas”, „Šėtono dienoraštis”
Kai pats šėtonas pakraupsta žmonių žiaurumu
Leonido Andrejev knyga iškart pasirodė tas skaitinys, kurį kadaise nė nedvejodama įsigyčiau ir skubėčiau skaityti ir pajusti tą tik rusų klasikams būdingą aurą. Šį kartą buvo sunku. Ilgai galvojau, ar aš visai nebeturiu proto, ar rekordiniai karščiai neleidžia susikaupti, o gal tiesiog „Judas Iskarijotas” labai atgrasus kūrinys, dėl kurio pati pradėjau prastai jaustis. Skaičiau ilgai, sunku buvo suprasti ką skaitau ir jaučiausi pikta. „Šėtono dienoraštis” padėjo atsigauti ir pagaliau pateisino mano lūkesčius. Knyga, kurioje atsiskleidžia bjaurus žmogaus vidus, žiaurumas, lenkiantis net pačio šėtono.
Aš viską darau atvirkščiai. Būdama paauglė skaičiau ne populiariąją literatūrą, o klasiką, ypač mėgau rusų klasiką. Nekalbu apie siaubo literatūrą, kuri visada mano mėgstamiausia. F. Dostojevskis buvo numeris vienas. Vėliau smalsumas vedė susipažinti su įvairiais žanrais. Dabar dažniausiai renkuosi lengvesnius skaitinius, prie siaubo literatūros atsirado neseniai pamėgti detektyvai ir psichologiniai trileriai, bet klasika yra klasika, ar ne?
Kai kalba prasideda apie klasiką, kai tokius kūrinius analizuodavau per naktis, dienomis nuolat galvodavau apie juose glūdinčius simbolius, reikšmes, menines priemones ir sukurpdavau ilgiausius tekstus, pilnus mokslinių terminų, įžvalgų, dabar darosi baisu. Atrodo viskas, ko taip sunkiai mokiausi, kažkur dingsta, aš visiškai nesugebu nei trumpai ir įdomiai pateikti, nei interpretuoti. Pernelyg pripratau prie „lengvosios” grožinės literatūros, nebereikia rašyti rimtų tekstų interpretacijų, literatūros kūrinius norėjau apžvelgti paprastai, pabrėžiant tai kas įdomu ir štai aš vėl jaučiuosi viską daranti blogai. Viskas atrodo taip paviršutiniška ir neišsamu, todėl natūralu, kilo klausimas ar iš viso to reikia? Iš kitos pusės, pati to ir norėjau, neatskleisti visko, trumpai pakomentuoti po gražia nuotrauka. Sumanymas lyg ir pagal planą: gražu pažiūrėti, trumpi, paprasti aprašymai, kurių stilius primena labiau šnekamąją kalbą.
Vilnius: 2016, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Leonid Andrejev „Judas Iskarijotas”, „Šėtono dienoraštis”
Klasika, rusų klasika, šėtonas žemėje, bibliniai motyvai.
