David Lynch „Pagauti didžiają žuvį“
Biografiška saviugdos knyga?
Pradėsiu nuo knygos kaip daikto. Mažo formato, juoda, truputį blizga auksu. Vienas malonumas liesti juodą drobinį viršelį dekoruotą aukso spalvos elementais. Netgi skirtukas įsiūtas, kuriantis vertę savyje nešančios knygos įvaizdį.
Turinys suskirstytas į trumpus apmąstymus. Juose išlenda D. Lyncho gyvenimo detalių, maža maža dalis biografijos. Aptariama meditacija, jos poveikis kūrybai ir vaidmuo kasdieniame gyvenime.
Karjera prasidėjo nuo tapybos. Menininkas sugalvojo priversti paveikslus judėti ir pasinėrė į režisūros pasaulį. Atvirai kalba apie nesėkmes, jas priima kaip patirtį, pataria kaip su tuo susitvarkyti ir kurti toliau. Iškeliama idėjos sąvoka, atviraujama kaip ją atrasti ir perteikti. Pamitėta įdomių detalių iš filmavimo aikštelės, tai leidžia įsivaizduoti režisieriaus darbo metodus, jo charakterį ir kaip vyko kūrybinis procesas prieš galutinį rezultatą – filmą ar serialą.
Pasirodo, vaikystėje daug laiko praleisdavo miške, išsiplėsdamas pasakoja apie skirtingas medienos rūšis, jų ypatybes ir ką galima iš to sukurti. Skaitant iš karto akyse stojo Tvin Pykso viešbutis, kur, atrodo, kiekviena detalė iš medžio.
Užkliuvo autoriaus pomėgis detalėms, nes pati mėgstu stebėti daiktus. Knygoje minimas pavyzdžiui, puodelis, į kurį žiūrint atrodo atsiskleidžia kažkas. Visada maniau, kad čia mano keistas įprotis įsispoksot į paprastą daiktą, jo tekstūrą.
Perskaičiau ir norėjau dar, nes viskas taip artima ir raminamai nuteikia.
Tyto Alba, 2014.
Turinys suskirstytas į trumpus apmąstymus. Juose išlenda D. Lyncho gyvenimo detalių, maža maža dalis biografijos. Aptariama meditacija, jos poveikis kūrybai ir vaidmuo kasdieniame gyvenime.
Karjera prasidėjo nuo tapybos. Menininkas sugalvojo priversti paveikslus judėti ir pasinėrė į režisūros pasaulį. Atvirai kalba apie nesėkmes, jas priima kaip patirtį, pataria kaip su tuo susitvarkyti ir kurti toliau. Iškeliama idėjos sąvoka, atviraujama kaip ją atrasti ir perteikti. Pamitėta įdomių detalių iš filmavimo aikštelės, tai leidžia įsivaizduoti režisieriaus darbo metodus, jo charakterį ir kaip vyko kūrybinis procesas prieš galutinį rezultatą – filmą ar serialą.
Pasirodo, vaikystėje daug laiko praleisdavo miške, išsiplėsdamas pasakoja apie skirtingas medienos rūšis, jų ypatybes ir ką galima iš to sukurti. Skaitant iš karto akyse stojo Tvin Pykso viešbutis, kur, atrodo, kiekviena detalė iš medžio.
Užkliuvo autoriaus pomėgis detalėms, nes pati mėgstu stebėti daiktus. Knygoje minimas pavyzdžiui, puodelis, į kurį žiūrint atrodo atsiskleidžia kažkas. Visada maniau, kad čia mano keistas įprotis įsispoksot į paprastą daiktą, jo tekstūrą.
Perskaičiau ir norėjau dar, nes viskas taip artima ir raminamai nuteikia.
Tyto Alba, 2014.
David Lynch „Pagauti didžiają žuvį“
Biografija, kinas, menas.
