Celeste Ng „Viskas, ko tau nesakiau“
Nebylus skausmas
Padariau klaidą pirmiausiai perskaičiusi knygos anotaciją. Net buvo kilusi mintis neskaityti, nes paprastai nesivarginu pradėti knygos kuri netraukia, juk tiek daug yra kūrinių, kurių norisi. Buvo labai šalta, nesinorėjo kišti nosies iš namų ir eiti iki bibliotekos pasiimti naujų knygų, tai ir pradėjau, galvoju, reikia paskaityti, netikiu, kad prastą knygą pasiūlė bibliotekininkė.
Verčiu pirmą puslapį, nuspaudžia koją, taisausi patogiau ir jau žiūriu keliasdešimtas puslapis, o pasakojimas kažkuo įdomus.
Kai matai asmenį, neįmanoma visiškai atriboti jo išorę nuo vidaus. Žinai, kad rasė nereiškia kitokio gyvenimo būdo, mąstymo, požiūrio, ypač žmogui gimus jau svečioje šalyje, kur nėra tautinių prisiminimų. Skaitant lengva pamiršti, kad būtent kuris nors konkretus veikėjas jaučiasi atstumtas, nepritapęs dėl savo išvaizdos. Skaitant tampa svarbus vidinis gyvenimas, ir pasidaro keista, kodėl žmogus nori pritapti, įsilieti į visuomenę, kurioje jau gyvena, turi susikūręs savo aplinką. Kodėl žmogus taip trokšta tapti visuomenės dalimi, tokia nematoma, tokia pat kaip visi, niekuo neišsiskiriančia?
Yra ir kita pusė. Tie, kurie nori eiti prieš sistemą. Įrodyti, kad gali pasiekti to, kas nėra norma visuomenėje. Gyventi siekiant savo svajonių ir nepaisyti, kad tai visuomenėje neįprasta. Siekti savo tikslo ir tuo pačiu nepaisyti sunkumų, išlikti savimi ir nepasiduoti masinei visuomenės sampratai, kad taip nevalia, taip nedaroma, taip neįprasta todėl reikia atsižadėti savo planų.
Romane viskas susipina. Skirtingos asmenybės, skirtingi požiūriai, skirtingas gyvenimo būdo supratimas. Visuomenės, artimųjų, kaimynų įtaka. Viskas po truputį skleidžiasi per žmogaus vidų. Mintis, baimes, slaptus norus, svajonių slopinimą.
Knygos puslapiuose tiek daug nebylaus skausmo. Neabejoju, kad kiekvienoje šeimoje yra nutylėjimų, neišsakytų norų ir baimių, kurios kaupiasi, lyg ir paliekamos užmarštyje, bet jos yra. Supranti kaip svarbu kalbėtis, bet dažnai vis tik lieka kas nors neišsakyta ir giliai paslėpta, o tai gali imti ir sprogti.
Vaga, 2016.
Celeste Ng „Viskas, ko tau nesakiau“.
