Marisha Pessl „Naktinis filmas“

Riba tarp realybės ir kūrybos 

Visada jaučiu siaubo literatūros trūkumą lietuvių kalba. Todėl bet koks kūrinys, žadantis bent kiek siaubo elementų, mane masina. Pradėjau visur matyti giriamą „Naktinį filmą”, o anotacija leidžia manyti, kad knyga tikrai turi mano mėgstamo žanro elementų. 

Pirmiausia, kaip ir daugelį, mane taip pat maloniai nustebino knygos apimtis, kuri skaitant visai neprailgsta. Tiesiogine to žodžio prasme, aš visur buvau su šia knyga. Nepaisant jos dydžio, vis tiek pasiimdavau su savimi kartu, o kai prisėsdavau paskaityti, tekdavo tiesiog atsiplėšti. 

Romano centre – paslaptingas filmų režisierius Stanislas Kordova. Filmai uždrausti, bet tai nesustabdė fanų, vadinamų kordovitais. Filmų peržiūros rengiamos slapčia, kordovitai slapta kaupia ir dalinasi informacija apie garsųjį režisierių, tamsiąjame internete klesti visas klanas. Visuomenę sukrečia paslaptinga Kordovos dukters mirtis. Bandymai išaiškinti nusikaltimą klaidina, atsiranda vis keistesnių detalių, nemalonių ir kažką slepiančių žmonių. Tyrimas tampa vis paslaptingesnis, norint gauti informacijos tenka ne tik sukti galvą, bet ir stengtis jos nepamesti. 

Ne tik pasakojimas, bet ir pats knygos formatas užburia. Tikrumo įspūdį kuria straipsnių pavyzdžiai, nuotraukos, internetinių svetainių nuorodos su jose rodoma informacija. Vizualizacijos leidžia mėgautis istorija į ją įsitraukiant kaip ten dalyvaujančiam, tai tarsi galimybė pačiam skaitytojui priartėti prie to kas vyksta.

Perskaičius be pasitenkinimo geru kūriniu liko noras pamatyti Kordovos filmus. Kaip jie galėtų atrodyti? Ar iš tiesų įmanoma sukurti tokį stiprias emocijas išlaisvinantį filmą? 

Tyto Alba, 2018. 

Marisha Pessl „Naktinis filmas“. 

*** 

Filmas panašia idėja: John Carpenter's „Cigarette Burns“. Esminis elementas – filmas, taip sukrečiantis žiūrovus, jog šie peržiūros metu ima žudytis.