Robert Bloch „Psichopatas“
Kai siaubui nereikia specialiųjų efektų
Anksti likusi be tėvų su mažesniąja seserimi, Meri taip ir prarado progą mokytis. Laimė nusišypso sutikus vyrą, bet tuo pačiu ir aptemdo svajones ištekėti, nes mylimasis skendi skolose ir vesti žada tik jas išmokėjęs. Palaužta tokio gyvenimo, moteris pavogia iš įmonės, kurioje dirba, keturiasdešimt tūkstančių dolerių ir traukia pas mylimąjį pradėti naują gyvenimą. Ilgoje kelionėje mintys neduoda ramybės, negana to, jau sutemus supranta važiuojanti ne tuo keliu. Laimei, pasitaiko motelis ir Meri nusprendžia pailsėti, susitvarkyti ir kitą dieną visa graži ir suėmusi save į rankas pasirodyti pas būsimą vyrą. Tačiau motelyje galutinai žlunga merginos planai susikurti geresnį gyvenimą. Keistas motelio savininkas Normanas Beitsas ir jo motina Norma atima galimybę toliau tęsti kelionę ir gyvenimą.
Šiurpas kūnu bėga skaitant kas iš tiesų yra Normanas. Atsiskleidžia pataloginiai santykiai su motina, jų poveikis sūnui. Motinos noras apsaugoti savo berniuką nuo pasileidėlių pasirodo visai kitu kampu. Per pasakojimą aiškėja, kad Normanas skilęs į tris asmenybes, kurių kiekviena turi skirtingus tikslus.
Rašymo stilius tiesiog užburiantis, vien žodžiais ir vaizdiniais autorius sukelia siaubą ir nerimą. Vienas žmogus, kamuojamas psichikos ligos, neša tiek baimės ir skausmo kitiems. Įspūdis sustiprinamas detalėmis, pavyzdžiui, motina Norma nukerta galvą moteriai apsistojusiai motelyje. Vėliau šis motyvas pakartojamas, kai nužudytosios sesuo Lila, ieškodama be žinios pradingusios sesers Meri, nusprendžia pati apsilankyti Beitsų viešbutyje. Jai tai pareiškus statulos šešėlis krenta ant kaklo sukurdamas nukirstos galvos vaizdinį. Lilos pašnekovą nukrečia šiurpas matant tokį vaizdą, automatiškai kyla blogiausios baigties mintys. Taip išlieka įtampa, veikėjų nerimas ir baimė.
Džiaugiuosi, kad vis dar nesu perskaičiusi visų siaubo šedevrų ir kartas nuo karto į mano rankas papuola nuostabūs kūriniai.
Pradėjusi skaityti iškart atgaminau atmintyje žiūrėtą serialą „Beitsų viešbutis”. Veikėjų vardai, motelis, siužetinė linija, problemos, santykiai šeimoje ir su aplinkiniu pasauliu. Viskas pynėsi, romane vienaip, seriale šiek tiek kitaip, bet idėja ta pati.
„Psichopate” visas siaubas kyla ne iš fantastinių elementų ar žiaurių scenų, o žmogaus vidaus. Vienas žmogus, suskilęs į kelias asmenybes, tik jo mintys ir elgesys, galintis priversti šiurpti. Kas paskatina imti viršų konkrečią asmenybės dalį? Kuri iš jų stipriausia?
***
Pasirinkau „Siaubo skrynelės“ rinkinį su šiuo romanu. Tuo pačiu gavau papildomai kelias siaubo istorijas.
„Skerdikas“, pasakojimas apie žymųjį serijinį žudiką, tykojantį aukų tamsiuose skersgatviuose, Džeką skerdiką.
„Apsiaustas“, kaip žmogų pakeičia keistoje parduotuvėje įsigytas senas apsiaustas Helovyno vakarėliui.
„Burtininko mokinys“, žmogelis, patiklus, sutrikusios psichologinės būsenos kitaip mato pasaulį.
Eridanas, 1994.
Robert Bloch „Psichopatas“.
