Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Leila Slimani „Lopšinė“


Tobula auklė


Pirmas knygos sakinys įkyriai nusėdo mintyse. Didysis siaubas jau įvykęs, skaitytojas išmuštas iš vėžių su galimybe toliau kapstytis žmogaus mintyse. Leila Slimani atveria itin aktualią socialinę temą jauniems tėvams, ypač moterims, priverstoms skaldyti save į motiną, ir darbuotoją.

Kaip neretai susižavėjau viršeliu. Kontrastas tarp juodo baliono ir knygos pavadinimo lopšinė. Žodis turėtų konotuoti teigiamus, su vaikais susijusius dalykus, todėl balionas lyg ir į temą, bet jo spalva juoda. Kuriamas kontrastas, tuo pačiu supriešinami vaikiškų dalykų reikšminiai atspalviai ir atsiranda nauja reikšmė.

Santykiai šeimoje atsiradus vaikui. Kaip ir daugelis šeimų, čia vyras su moterimi dalinasi darbais, moteris aukoja karjerą dėl vaikų ir praranda pilnatvę. Noras grįžti į darbą vyro nesutinkamas džiugiai, bet randamas kompromisas - auklė. Netikėtai pasitaikius tobulai auklei, kuri ne tik mielai rūpinasi vaikais, bet ir tvarko namus, skiria daug laiko gyvenimas įgyja kitų spalvų. Poliui atsiveria muzikos prodiuserio kelias, Miriam dirbam ilgas valandas ir netrunka užsitarnauti geros advokatės vardą. Tačiau ir vėl kyla naujos vidinės problemos bei įtampa namuose tarp tėvų ir auklės. Ar vaikams užtenka tėvų dėmesio kai šie nuolat paskendę darbuose? Paliečiamas ir auklės gyvenimas, jos vidinis pasaulis. Kokia tai moteris, kokia jos istorija? Mūsų visuomenėje vis gyvesnis stereotipas, kad tvirta moteris, pernelyg ideali, viduje slepia depresiją ar nepilnavertiškumą, „Lopšinėje” pasitvirtinta itin skaudžiu ir nelaimingu būdu. 

Norėčiau išskirti kvapo akcentą. Pavyzdžiui, prisiminimuose iškyla kraujo ir gižaus pieno. Pasikartoja veikėjams uodžiant kito kūną, kūdikio odą, plaukus. Vis pasikartojantis motyvas, kuris skaitant suteikia intymumo, artumo šeimai.

Liūdna ir paliekanti minčių apmąstymui istorija apie šeimą ir vienatvę. Apie žmogaus išorę ir kas po ja slepiasi. Kai išorė tėra kiautas vos benulaikantis vidinį pasaulį. 


Lietuvos rašytojų sajungos leidykla, 2017. 
Leila Slimani „Lopšinė“. 


* Tobula auklė verčiama kituose užsienio leidimuose, pavyzdžiui, angliškai. Labai taiklu apie tokią knygą, taip ir jaučiasi, kad po tuo tobulumu kažkas slypi. 

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasi Ilmari Jääskeläinen „Sniegė ir jos devynetas“ | Mistiškos paslaptys rašytojų draugijoje

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ | Žiežulių pasaulis

Donna Tartt „Dagilis“ | Trapus gyvenimo grožis