Hannah Kent „Paskutinės apeigos”
Istorinis romanas apie paskutinę moterį Islandijoje nuteistą mirties bausme. Ką turi jausti žmogus žinodamas savo mirties datą? Kokia to žmogaus istorija?
Gamta. Vasara labai trumpa, ruduojanti žolė praneša apie artėjančią žiemą, kuri atneša šaltį ir sunkias gyvenimo sąlygas. Žiema atšiauri, žmonės norėdami išgyventi privalo būti darbštūs, vasarą megzti kojines, artėjant šalčiui papjauti gyvulius ir juos išmėsinėti, paruošti odą bei kailį naudojimui sau ir pardavimui. Kalnai, jūra, skurdi augmenija, uogos, dirbama žemė. Paprasti nameliai, langai iš odos, stikliniai tik pas turtinguosius.
Maistas. Džiovinta žuvis, taukai, virti savo užauginti gyvuliai. Pieno gaminiai. Kava prabangos dalykas. Druska ir ta brangi.
Nuteistosios portretas. Nuteistoji Agnes prisimena savo gyvenimą kai buvo tarnaitė. Bando suprasti klaidas, svarsto savo pasirinkimus. Skausmas, sunkus darbas, netektys. Gyvenimo kvestionavimas. Kas būtų jei būtų gimusi tvarkingoje šeimoje? Kuri nejautė skurdo? Kur mamos nepalieka vaikų? Jeigu pati būtų galėjusi sukurti savo šeimą ir turėjusi vyrą bei vaikų? Gyvenusi savo namuose ir turėjusi savo tarnų. Autorė piešia daugialypį nuteistosios portretą. Moteris žudikė kartu ir paprasta darbininkė moteris, svajojanti, dirbanti, gebanti užjausti ir padėti.
Moters išsilavinimas laikomas ne itin geru dalyku. Tokia moteris, manyta, gali kelti problemų, gali būti ne visai normali. Atrodo, kad visi nuteistosios bruožai ir asmeninės savybės automatiškai priskiriamos prie neigiamų. Nesvarbu ar tai išsilavinimas ar darbščios rankos.
Nuteistoji svetimoje šeimoje pasirodo esanti darbšti moteris. Dirba greitai ir tvarkingai. Be to Agnes žinios padeda gydyti šeimyniškių negalavimus. Devynioliktame amžiuje medicininės žinios ir taip ribotos, todėl daug kas gydoma kraujo nuleidimu ir mikstūromis gaunamomis iš gamtos: iš žolelių, šaknų nuovirų, mikstūrų.
Psichologinė būsena. Atokiame kaimelyje žmogus turi atsargiai viešai rodyti jausmus, nes jie gali būti interpretuojami kaip isterija, nepastovumas ar net agresija. Kaimynai mėgsta apkalbas, netrunka apjuodinti žmogų.
Mistika. Agnes savo paskutinei kelionei pasirenka jauną kunigą pastoriaus padėjėją Totį. Pasirinkimą grindžia, tuo, kad kadaise šį kunigą sapnavo ir sapnas buvęs pranašiškas. Jaunasis kunigas nuoširdžiai bando suprasti, jo noras padėti suprantamas klaidingai. Išankstinės nuostatos stipresnės, viršesnių žmonių nuomonė svarbesnė, kuriai visi bijo prieštarauti. Nužudytasis taip pat dažnai apibūdinamas net kaip raganius, dėl savo žinių ir supratimo kaip gydyti ligas.
Prietarai. Religijos ir prietarų sąjunga gimdo žiaurias žmonių nuostatas ir požiūrį. Smerkti tampa natūralu. Žmonės laiko save tikinčiais, dievobaimingais, bet kasdieniame gyvenime, buityje dažnai vadovaujasi ir prietarais.
Baltos lankos, 2016.
Maistas. Džiovinta žuvis, taukai, virti savo užauginti gyvuliai. Pieno gaminiai. Kava prabangos dalykas. Druska ir ta brangi.
Nuteistosios portretas. Nuteistoji Agnes prisimena savo gyvenimą kai buvo tarnaitė. Bando suprasti klaidas, svarsto savo pasirinkimus. Skausmas, sunkus darbas, netektys. Gyvenimo kvestionavimas. Kas būtų jei būtų gimusi tvarkingoje šeimoje? Kuri nejautė skurdo? Kur mamos nepalieka vaikų? Jeigu pati būtų galėjusi sukurti savo šeimą ir turėjusi vyrą bei vaikų? Gyvenusi savo namuose ir turėjusi savo tarnų. Autorė piešia daugialypį nuteistosios portretą. Moteris žudikė kartu ir paprasta darbininkė moteris, svajojanti, dirbanti, gebanti užjausti ir padėti.
Moters išsilavinimas laikomas ne itin geru dalyku. Tokia moteris, manyta, gali kelti problemų, gali būti ne visai normali. Atrodo, kad visi nuteistosios bruožai ir asmeninės savybės automatiškai priskiriamos prie neigiamų. Nesvarbu ar tai išsilavinimas ar darbščios rankos.
Nuteistoji svetimoje šeimoje pasirodo esanti darbšti moteris. Dirba greitai ir tvarkingai. Be to Agnes žinios padeda gydyti šeimyniškių negalavimus. Devynioliktame amžiuje medicininės žinios ir taip ribotos, todėl daug kas gydoma kraujo nuleidimu ir mikstūromis gaunamomis iš gamtos: iš žolelių, šaknų nuovirų, mikstūrų.
Psichologinė būsena. Atokiame kaimelyje žmogus turi atsargiai viešai rodyti jausmus, nes jie gali būti interpretuojami kaip isterija, nepastovumas ar net agresija. Kaimynai mėgsta apkalbas, netrunka apjuodinti žmogų.
Mistika. Agnes savo paskutinei kelionei pasirenka jauną kunigą pastoriaus padėjėją Totį. Pasirinkimą grindžia, tuo, kad kadaise šį kunigą sapnavo ir sapnas buvęs pranašiškas. Jaunasis kunigas nuoširdžiai bando suprasti, jo noras padėti suprantamas klaidingai. Išankstinės nuostatos stipresnės, viršesnių žmonių nuomonė svarbesnė, kuriai visi bijo prieštarauti. Nužudytasis taip pat dažnai apibūdinamas net kaip raganius, dėl savo žinių ir supratimo kaip gydyti ligas.
Prietarai. Religijos ir prietarų sąjunga gimdo žiaurias žmonių nuostatas ir požiūrį. Smerkti tampa natūralu. Žmonės laiko save tikinčiais, dievobaimingais, bet kasdieniame gyvenime, buityje dažnai vadovaujasi ir prietarais.
Baltos lankos, 2016.
Hannah Kent „Paskutinės apeigos”.
