Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Herman Koch „Vakarienė”

-


Vakarienė prabangiame restorane ir šeimos paslaptis 


Nugirdau, kad visa knyga apie vieną vakarienę, kurios metu aiškėja paslaptis. Reiškia, turėtų būti psichologinės įtampos. Įdomu. 

Sukuriama intriga. Kažkas atsitiko, šeimos nariai ne viską žino. Vakarienės metu pradeda aiškėti daugiau detalių, daugiau paslapčių, pradedamas telkti dėmesys į paprasčiausius gestus, kūno kalbą, veido išraiškas. Iškyla prisiminimai, mintys dėliojamos veikėjų galvose bandant suprasti kas vyksta. 

Vakarienė, kurios metu skleidžiasi santykiai šeimoje. Dvi skirtingos šeimos, kartu ir viena didelė šeima. Kai tarp sutuoktinių nėra paslapčių, veiksmai, mimikos pažįstami iš pirmo žvilgsnio ir atsitikus nelaimei idilė keičiasi, gyvenimas verčiasi aukštyn kojom. Ar tikrai pažįsti kaip nuluptą savo antrąją pusę? Ką išduoda vienas vienintelis gestas, mostas, net žvilgsnis? Kas svarbiau, šeimos narių gerovė, o gal karjera? 


Baltos lankos, 2015. 
Herman Koch „Vakarienė”. 

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasi Ilmari Jääskeläinen „Sniegė ir jos devynetas“ | Mistiškos paslaptys rašytojų draugijoje

-
Vaizdas
  Pirmas įspūdis buvo labai geras. Sudomino mintis apie suklastotą garsų klasikos kūrinį ir tai buvo Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ kuriame pakeistos esminės detalės. Pakaitinė gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja Ela pradeda aiškintis kodėl tokia knyga yra bibliotekoje ir kaip tiek metų išbuvo niekieno nepastebėta.  Noriu paminėti, kad pačioje pradžioje buvo sunku skaityti, nes rašymo stilius priminė pasakos. Prėskos pasakos. Situacija pasikeitė, kai pripratau prie trumpų skyrelių ir teksto parašyto didelėmis raidėmis. Paprasti ir kartu magiški dialogai, keisti reiškiniai ir bandymai juos suprasti leidžia pasinerti į rašytojų draugijos ratelį, kur juos sieja bendros paslaptys ir intriguojantis jų Žaidimas. Manau, dar galiu paminėti, kad ta mokytoja Ela tampa paskutiniąja nare, nes čia ir buvo ta vieta kai mano susidomėjimas šia knyga grįžo.  Mitai, tautosaka, magija persipina kasdieniame gyvenime, įprasti dalykai tarsi prasiplečia logiško suvokimo ribose ir č...
Skaityti toliau »

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ | Žiežulių pasaulis

-
Vaizdas
Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ Žiežulių pasaulis Pagrindinė romano veikėja Glinda gimusi ir augusi kaime persikelia į Vilnių. Ryšys su gamta lieka šios fatališkos moters viduje. Tai kuo ji užsiima pragyvenimui nesusiję su jos prigimtimi. Santykiai tiesiog pražūtingi, laukinės seksualinės aistros gali taip apimti protą, kad kol poreikis nebus patenkintas moteris eis iš proto ir netvers savo kūne. Tėvo, pražudžiusio motiną, paieškos lyg tamsi kelionė, aprašyta siurrealistiškai, sodriomis spalvomis, su mistiškumu.  Jaučiama gamta. Tas gaivališkas, nesustabdomas judėjimas. Metų laikai kinta, sukasi ratu, pražydėję gėlės užleidžia vietą rudens vortinkliams, po žiemos snieguotų takelių nutirpęs sniegas atveria pernykštes šiukšles. Tęstinumas, kuris niekada nenutrūksta. Nepavaldus žmogui. Žmogus tik dalis ir nesvarbu koks griausmingas ar ryškus gyvenimas būtų. Žmogus tik dalis net jeigu jis ir žiežulė, jį taip pat pasiglemš mirtis. Taip kaip pražuvo Glindos brolio Eigilio mylimoji. ...
Skaityti toliau »

Donna Tartt „Dagilis“ | Trapus gyvenimo grožis

-
Vaizdas
Lemtingas sprogimas nušluoja viską kas buvo stabilu ir savaime suprantama. Mamos nebėra. Nebebus. Kas dabar yra trylikametis Teodoras Dekeris? Tas pats vaikas ar našlaičio etiketė viską keičia? Kaip atrasti vidinės stiprybės ir gyvenimo džiaugsmą? Be jokio nuobodulio ar monotonijos ir iriamės per visus knygos lapus ieškodami atsakymų. Per pasirinkimus, vidines būsenas matome pasaulį visomis spalvomis. Iš pradžių atrodė lyg pasaulis padalintas į baltą ir juodą, paskui jis darosi pilkas, kai viskas liejasi, maišosi. Galiausiai pradedi galvoti, kad nuo pat pradžių to nebuvo, tik pagrindinio veikėjo akimis viskas dalinta į gera ir bloga, kol atėjo momentas, kada nebeaišku kur ta riba ir ar išvis tokia yra.  Tik pradėjusi skaityti, pasižymėjau, kad tekstas labai detalus. Konkreti aplinka, viskas iki smulkmenų paminėta, pvz.: aplinkiniai žmonės gatvėje, pastatai, net šiukšlės ir balos. Peizažiškas tekstas, skaitai ir matai, net jauti vietą, aplinką, lyg paveiksle. Toliau skaitant neblėst...
Skaityti toliau »