David E. Fishman „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“
„Naciai siekė ne tik išžudyti žydus, bet ir suniokoti jų kultūrą. <...> šimtus tūkstančių kultūros vertybių išvežė į specialiąsias bibliotekas bei institutus Vokietijoje, kad galėtų ištirti tautą, kurią ketino sunaikinti.“
Mačiau tas baisias nuotraukas su krūvom išžudytųjų, lagerius, krosnis – žmonių žudymo aparatas plačiau žinomas negu kita pusė – kultūros naikinimas. Tai viena iš priežasčių kodėl ši knyga mano rankose.
Daug informacijos, faktai literatūriškai interpretuojami, atkuriami geto šviesuonemės pokalbiai. Atsiskleidžia žmogaus stiprybė ir pasiaukojimas savo darbui bei kultūrai. Man buvo nežinoma „Popieriaus brigada”, kurią sudarė keli asmenys, pasišventę rizikuoti gyvybe dėl knygų gelbėjimo nuo nacių grobstymo ir naikinimo. Šių kelių žmonių atsidavimas ir sunkus kelias, tuo metu net nežinant ar jis pasiteisins, davė tokių rezultatų, kad net ir po keturiasdešimties ir daugiau metų jau kitų kartų atstovai matydami jų darbą netramdė ašarų sumišusių su džiaugsmu.
Nors žmogui pirmiausia reikalinga patenkinti fiziologinius poreikius, tada socialinius ir tik galiausiai atsiranda kultūros poreikis, yra žmonių, kurie tarsi sugebėjo tai apversti ir pagrindiniu jų tikslu tapo knygų gelbėjimas. Savo gyvybę drąsiai aukojo dėl knygų, raštų ir kitų tautos reliktų. Suprasdami, kad šio karo nelaimės, bandė džiaugtis bent jau laimėtais mūšiais: kai pavykdavo paslapčia išnešti ir paslėpti knygų, apgauti prižiūrėtojus ir pan. Koks turi būti stiprus žmogus, žinodamas, kad kiekvieną minutę ateis vokiečių prižiūrėtojas ir išveš į Panerius sušaudyti ar uždarys į kalėjimą jei kils bent menkiausias įtarimas. Negana to, kiti geto nariai, kęsdami badą ir pažeminimą net nesuprasdami užsipuldavo tuos kelis knygų gelbėtojus, manydami, kad po paltais slepiami maisto produktai. Negaliu įsivaizduoti siaubo ir skausmo, kurį teko patirti žmonėms.
Knygų gelbėjimas tik gete neapsiriboja. Ši knyga apima kultūros naikinimą, bet kartu atsiskleidžia ir nacių žiaurumas prieš žmogų, kankinimo bei nužmoginimo detalės. Pateikiama daug pavyzdžių: eilėraščiai, telegramos, laiškų ištraukos, įvairūs dokumentai. Tačiau tai ne vien grynas mokslinis stilius, įterpiamos literatūrinės improvizacijos, atkuriant knygų gelbėtojų asmeninį gyvenimą, jausmus ir kovą dėl savo tautos kultūros išgelbėjimo. Ne tik sausa istorinė medžiaga, faktai, duomenys, bet viskas pateikiama gyvai.
Išskirčiau vieną faktą apie autorių ir šią knygą: septyni metai intensyvaus tyrimo ir rašymo. Skaitant jaučiasi kiek įdėta darbo, pastangų ir visa to pagrindas – atsidavimas šiai temai.
Baltos lankos, 2019.
David E. Fishman „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“.
