James Patterson Maxine Paetro „Bikinis“
Žudymo aistra
Savo laiku tai buvo labai populiarūs ir mėgstami autoriaus detektyvai. Pabandžiau „Bikinį”. Nenuvylė. Ne veltui knyga bibliotekos skaitytojų numylėta. Siužetas grynai lyg žiūrėtum filmą. Detalės, personažai, įvykių srautas, visa tai įdomu ir itin vaizdinga, nesunku mintyse dėliotis ryškius vaizdus ir pajusti kuriamas emocijas.
Įdomus asmeninis pastebėjimas: knyga gali sukelti nostalgiją. Tik ne dėl žudynių, o dėl praeito dešimtmečio madų. Dabar jau retai naudojami telefonai su mygtukais, buitinė technika kurios dažnas jaunuolis neprisimena, automobiliai, drabužių mados - dabar primiršti, o kadaise populiarūs ir dažnai matyti daiktai.
Įdomus asmeninis pastebėjimas: knyga gali sukelti nostalgiją. Tik ne dėl žudynių, o dėl praeito dešimtmečio madų. Dabar jau retai naudojami telefonai su mygtukais, buitinė technika kurios dažnas jaunuolis neprisimena, automobiliai, drabužių mados - dabar primiršti, o kadaise populiarūs ir dažnai matyti daiktai.
Nesinori labai plėstis ir per daug atskleisti siužetą, nes detektyvuose smagiausia pačiam kapstytis įvykiuose ir piešti mintyse žudiko portretą, todėl rašau tik tiek, kad istorijos pradžia man priminė CSI serialą, o kuo toliau tuo įdomiau.
Pats tas šį Bikinį neštis į paplūdimį, jeigu net ir atostogų metu liekate ištikimi tamsesniems žanrams ir mėgstate psichopatų istorijas.
Pats tas šį Bikinį neštis į paplūdimį, jeigu net ir atostogų metu liekate ištikimi tamsesniems žanrams ir mėgstate psichopatų istorijas.
Alma littera, 2009.
James Patterson Maxine Paetro „Bikinis“.
