Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Laura Andersen „Juodoji nuotaka”


Romantiška istorija su lengvu mistikos dvelksmu bei kriminaline gija 



Tik pradėjau skaityti ir jaučiu tą romantiką, veikėjus vienas kitam iškart kritusius į akį ir keistą elgesį, neva jie galbūt ir netraukia viens kito. Tokia knyga, kai skaitai ir juokas ima, nes jau kaip ir žinai kokia pabaiga laukia, bet skaitai toliau, nes pasakojimas toks lengvas ir paprastas. Net tas nuspėjamumas neerzina, nes leidžia visiškai negalvoti ir plaukti pasroviui tomis intrigomis.

Kara ir Eidenas, šio romano pagrindiniai veikėjai, kuriuos be jokių įmantrybių pavadinčiau tiesiog priešingybės traukia. Knygų mylėtoja Kara, kurią į darbą pilyje gena smalsumas rasti kadaise čia gyvenusio rašytojo dingusį rankraštį ir Eidenas, turtingas paveldėtojas dar ir antikvarinių vertybių bylų detektyvas. Vienas praktiškas ir santūrus, kita svajotoja. Žodžiu, nieko naujo romantinėse istorijose.

O jau bibliotekininkės-archyvarės Karos fantazija... Pokalbiai su pilies vaiduokliais, vis kylantys vaizdiniai iš praeities: tai vienuoliai vaikštinėja tarp dabar jau likusių tik griuvėsių, tai pilies teritorijoje tarp žmonių klaidžioja pati juodoji nuotaka, juokas ir atodūsiai pilyje nors aplink nieko nėra. Lengvas mistikos dvelksmas aplink Karą jai bedirbant ir atrandant šeimos paslaptis.

Eidenas – senos Galagerių giminės tituluotas turto paveldėtojas. Net būdo savybės, manieros išskirtinės, kitokios negu didžiosios dalies žmonių. Tai ne tik arogancija, nušlifuotas elgesys bei santūrumas, bet ir užsisklendimas savyje, sunkumai ieškant mylimosios. Be to tie keistai skambantys titulai šiais technologijų laikais. Tokia įdomi sandūra senos giminės ir jų palikuonių bei kasdienio mums įprasto, skubaus, technologijomis grįsto gyvenimo.

Pati labai myliu senus pastatus, istorijas ir nesvetimas man tas svajoklės bruožas. „Juodoji nuotaka“ vidurvasarį, kai po karščio bangos netikėtai pradeda lyti ir atvėsta, taip lengvai šita istorija įsisupo. Kartais norisi kažko tokio naivaus savo rūpestėliams pamiršti.



Sofoklis, 2018. 
Laura Andersen „Juodoji nuotaka” . 

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasi Ilmari Jääskeläinen „Sniegė ir jos devynetas“ | Mistiškos paslaptys rašytojų draugijoje

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ | Žiežulių pasaulis

Donna Tartt „Dagilis“ | Trapus gyvenimo grožis