Claude M. Steiner „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“
 |
| Claude M. Steiner „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“ |
Transakcinė gyvenimo scenarijų analizė
Kiek daug krypčių yra psichologijos moksle. Tik pradedu truputį paskaitinėti ir prasideda: tai kažkas neaišku ir norisi papildomai pasidomėti, tai įdomi nauja sritis ir nors informacijos kiekis didžiulis bandau aprėpti kuo daugiau. Užtrunku, bet pasikraunu žinių. Dabar mano rankose buvo Claude M. Steiner gyvenimo scenarijų analizė. Gyvenimo scenarijams tirti skirtingi specialistai pasirenka skirtingus aspektus. Steiner manymu, struktūrinė analizė artima psichoanalizei, todėl norėdamas nuo jos atskirti savo požiūrį ir išsiskirti, savo tyrimą grindžia transakcijomis, kurį vadina „transakcine gyvenimo scenarijų analize“. Išskiriami keli scenarijų tipai, kurie plėtojami, skyla į kitus tipus, nurodoma kaip juos atskirti.
Žmogus ne tik pats užsiprogramuoja savo gyvenimą, bet daug kas nulemta dar vaikystėje, tėvų prognozių vaikui (pvz.: bus sveikas, ligotas, protingas, laimingas ir t. t.). Tėvai net ir nesąmoningai gali įskiepyti tam tikras būdo savybes, susiaurinti ar praplėsti gyvenimo kelio pasirinkimus, nors suaugęs žmogus dažniau galvoja, kad situacijas nulemia likimas, bet ne tėvų prognozės. Laimei, ne visada gyvenimo scenarijus būtinai ir išsipildo. Žmogus gali pats pakeisti savo likimą. Tiesa, kartais reikalinga ir aplinkos pagalba, nes ne viskas paties žmogaus galioje. Paprasčiausias pritarimas, trečioji išgirsta nuomonė apie save, suvokimas, kaip keičia gyvenimą tam tikri įpročiai – daug punktų, daug galimybių dėsto Steiner.
 |
| Bistrampolio dvaras |
Nustebau, kai skaitydama apie žmonių tarpusavio santykius ir meilės trūkumą radau pasakojimą apie piktąją raganą ir pūkuotukus, meniškai, pasitelkiant pasakos žanrą autorius iliustruoja savo teiginius. Taip nespėja nusibosti ar apsunkti skaitymas ir tiriamų dalykų analizė.
Skaičiau ir vis atrasdavau citatų kurias norėjau iškart persakyti konkretiems žmonėms. Nejučiomis pradėjau rinkti iš savo aplinkos žmones, akivaizdžiai įstrigusius tam tikruose scenarijuose. Autorius pateikia puikius dialogus kaip pavyzdžius, kodėl nedera vienaip ar kitaip kalbėti ar klausti. Iš tiesų, atrodo tik kiti žodžiai, o poveikis į gerąją pusę. Taikant tam tikrus metodus rezultatai keičiasi, tiek asmenybė pradeda atrasti ryšį su savimi, tiek tarpusavio santykiai šeimoje, meilėje tampa darnesni.
Sunkiosios psichinės ligos, paprasčiau tariant proto praradimas, man visada atrodo įdomi sritis kuri kartu ir kelia baimę. Žmogui, kuriam nustatyta šizofrenija, tai tampa lyg nuosprendžiu, etikete, jo / jos gyvenimas apsunksta, žmogus negali gyventi be vaistų, kad galėtų vėl būti visuomenės dalimi: „Kamuojami psichinių sutrikimų žmonės nesupranta ir minimaliai arba visiškai nekontroliuoja savo būklės, lygiai kaip, anot spėjimų, yra ir fizinių ligų atveju.“ (55 p.). Taip pat tai yra dinamiškas mokslas, specialistai kiekvienas turi skirtingą požiūrį, ligų aiškinimą bei priemones siūlomas gydymui. Įdomi Steiner pozicija apie paranoją. Paprastai tokie pacientai gydomi stipriais vaistais, jų kliedesiai fiksuojami, o toks gydymas tik stiprina paranojas. Nenuvertinus to ką sako sergantysis, paisant jo jausmų tos paranojiškos mintys silpnėja ir žmogus gali tapti psichiškai sveiku.
Aptariama daug, bet informacija lengvai įsisavinama, nes aktuali bei įdomiai pateikiama. Nors knyga pirmąkart publikuota 7-ajame dešimtmetyje, informacija nėra pasenusi ir puikiai taikytina dabar. Autorius pasitelkia tyrimus vizualizuojančių pavyzdžių, schemų, meninės raiškos priemonės neleidžia apsunkti informacijos apsuptyje. Norint galima nesunkiai pasisemti naudingų minčių sau.
Vaga, 2019.
Claude M. Steiner „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“ .
