Jane Harper „Sausra“
Turiu daug kriterijų pagal kurios renkuosi knygas. Vienas iš jų – sezoniškumas. Tai ne tik šventinė tematika, bet ir orai. Taigi neskaitysiu detektyvų kai veiksmas Australijoje, mažame miestelyje Kievaroje kankinamoje sausros, vidury žiemos. Bibliotekoj rezervavau pavasario pabaigoje „Sausrą“ ir kai pas mus temperatūra pradėjo žmones varyti iš proto – jau skaičiau savo eilės sulaukusį kūrinį. Ne taip viskas paprasta norint iš knygos paimti kiek įmanoma daugiau malonumo, ar ne? Juokai juokais, bet pasiteisina mano knygų pasirinkimo kriterijai.
„Sausra” prasideda scena it iš siaubo filmo. Kraujas, musės, karštis ir kažkokia baimė sumišus su nežinia kas čia atsitiko. Vaizdas dėliojasi iš atskirų vaizdinių. Susidomėjimas nuo pat pirmo puslapio.
Aronas grįžta į gimtąjį miestelį mirus vaikystės draugui. Atgaivinami skaudūs prisiminimai, kiekviena diena Kievaroje kupina įtampos, karštis sumišęs su įtampa, visa erdvė lyg verdančiam puode, pasiruošusi bet kurią akimirką veržtis pro kraštus. Seni pažįstami, mokyklos bičiuliai – didžioji dalis čionykščių nusiteikę priešiškai. Viskas dėl vieno įvykio, apgaubto nežinia, tamsia paslaptimi, baime ir artimųjų įsiučiu. Skaitant daug kas neaišku, paaugliški prisiminimai praėjus dvidešimčiai metų kursto vis daugiau minčių. Arono geraširdiškumas priverčia jį pasiimti savaitę atostogų ir pasilikti neoficialaus tyrimo. Ir oi kiek visko spėja įvykti. Planavęs tik pagerbti draugo atminimą ir skusti atgal į miestą namo, Aronas įsisuka į nedraugiškai nusiteikusio miestelio gyvenimą. Gyventojai vieni kitus pažįsta ir nuolat kuria intrigas, priešiškumas neleidžia logiškai mąstyti, situacijas nuolat užvaldo emocijos. Kerštas, pyktis, baimė, pavydas ir viską apsunkinanti sausra. Nepakeliamas karštis vedantis miestą link bankroto varo žmones iš proto, nenuostabu, kad Aroną vietiniai griebė kaip maitvanagiai.
Paskaitysit pamatysit kas ten tokio buvo atsitikę ir ką vėl teko išgyventi šiam vyrui. Tikrai, vienas iš nedaugelio detektyvinių romanų gebančių pagauti skaitytojo dėmesį ir įtraukti į veiksmą. Autorė įstabiai piešia Kievaros gyvenimą. Sakau piešia, nes skaitant kyla tokie ryškūs vaizdai, kvapai, net galima pajusti tą keturiasdešimties laipsnių karštį, aiškiai matyti pastatus, gatves, geltoną perdžiūvusią žemę – galima vardint ir vardint paprasčiausias detales, kurios taip puikiai vaizduojamos žodžiais. Personažai ryškūs ir savo išvaizda ir vidumi. Pokalbiai, vidiniai išgyvenimai, viskam netrūksta detalumo.
Vienas rimtesnių detektyvų, su vaizdinga kalba bei akyse kylančiais Australijos vaizdais ir suktesniu siužetu.
Baltos lankos, 2018.
Jane Harper „Sausra“.
