Sigmund Freud „Gedulas ir melancholija • Anapus malonumo principo • Ego ir Id“
Kiekvienąkart skaitydama psichologinę literatūrą, atrandu kažką naujo. Labiausiai dėmesį atkreipiu į pačiai sau aktualius dalykus. Kartais bijau nesuprasti teksto, bet kai skaitau sau, tiesiog tenkinu savo smalsumą, viskas daug lengviau. Pamenu kai studijuodama spoksodavau į tekstą ir net negalėdavau susikaupti, nes stengiausi ten kaži ką įžvelgti. Dabar viskas atrodo vyksta savaime. Kai kurie dalykai jau girdėti, kiti papildo turimas žinias, būna ir naujų minčių, prie kurių stabteliu ir apgalvoju. Šįkart skaičiau S. Freudo traktatus apie gedulą ir melancholiją, malonumo principą bei Ego ir Id, (S. Freudo asmenybės teorija, kai žmogaus psichiką sudaro trys sistemos: Ego, Id ir Superego).
Tik pradėjusi skaityti radau ką panorau žymėtis: „Psichikos požiūriu melancholijai būdinga gili ir skausminga bloga nuotaika, išnykęs domesys išoriniu pasauliu, dingęs gebėjimas mylėti ir ką nors daryti bei savijutos [Selbstgefuhl] sumenkėjimas, kuris reikšdamasis priekaištais sau ir savęs plūdimu, sustiprėjęs virsta bausmės laukimo kliedesiu.“ (12 p.). Čia, mano nuomone, įdomioji dalis apie tai kas vyksta žmogaus viduje, kaip sąmonė ir pasąmonė veikia elgesį ir asmenybę. Kas sukelia tam tikrus simptomus ir kaip tie sukėlėjai giliai glūdi. Nors knyga suskirstyta į skyrius, jie neturi nubrėžtų griežtų ribų. Pamatiniai principai padeda aiškinti skirtingas temas, dažnai siekiant aptarti vieną reiškinį tenka grįžti prie anksčiau aptartojo. Visi aiškinimai susiję tarpusavy, todėl gali pasirodyti painu kai pateikiama tiek daug informacijos, laimei, kuo toliau, tuo labiau viskas aiškėja ir dėliojasi bendras vaizdas.
„Galbūt daugeliui mūsų bus sunku išsižadėti tikėjimo, kad pačiame žmoguje slypi tobulėjimo potraukis, kuris atvedė jį į dabartines dvasinio produktyvumo ir etinės sublimacijos aukštumas ir iš kurio galima tikėtis, kad jis toliau nuves žmogaus raidą iki pat antžmogio. Tačiau aš tokiu vidiniu potraukiu netikiu ir nematau, kaip galima būtų patausoti tokią širdį glostančią iliuziją.“ (78 p.). Tikrai, kiek gali žmogaus vidus? Asmenybė formuojasi, bet kokios yra galimybių ribos, kaip jos ribojamos ar, priešingai, išlaisvinamos?
Kokia nauda gali būti iš tokių knygų ne specialistams? Pirmiausia, save geriau pažinti, suprasti kitų žmonių elgesį, galbūt net atpažinti keisto elgesio priežastis. Taip pat žinios, plečiančios akiratį, turtinančios žmogų kaip asmenybę. Skaityti nėra lengva palyginus su populiariosios psichologijos knygomis, kur viskas pateikiama paprasčiau ir laisvesniu stiliumi, bet svoris dalykinės literatūros visai kitas. Reikia neskubėti, susikaupti ir protas pradeda veikti kitu režimu.
Vaga, 2019.
Sigmund Freud „Gedulas ir melancholija • Anapus malonumo principo • Ego ir Id“
