Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“
Pirmas įspūdis – narkomano klajonės. Kai žmogus apsvaigęs ir mato, net patiria psichodelinius vaizdinius.
Prisipažinsiu, pirmąją nuostatą turėjau itin stiprią neigiamą. Nuolat mane nuvilia tie teiginiai viršelyje, kad rasiu gerą siaubo knygą, be to kažkas pakomentavo, kad čia lempų lempa (😅) nieko negalėjau padaryti, bet kai paėmiau skaityti iškart prisiminiau ir galvojau gal net nepradėti, gal rimtai visai prastai bus. Bet kur aš siaubo fanatikas atsisakysiu bent pabandyti.
Nesitikėjau, kad po pirmo skyriaus skaitysiu antrą, trečią, kol supratau, kad dabar jau viskas, teks toliau kapanotis tam keistam miške su ta keista trijule. Matot, du vaikinai ir mergina rado neegzistuojantį ežerą miške ir planavo smagiai pailsėti. Iš pradžių viską sugadino skustagalviai su landroveriu, merginomis, alumi ir pitbuliu. Nieko naujo, stereotipai gryni. Tada linksmybes temdyti pradeda paranormalūs reiškiniai? Ateiviai? Mokslinė fantastika? Nežinau nežinau, bet negalėjau sustoti, pradėjau, tai ir turėjau pabaigti su ta trijule. Siaubingi naktiniai košmarai, haliucinacijos, keistas elgesys ir daug gryno oro pušų ir grybų apsuptyje.
Nebūčiau aš, vis tiek sugebėjau pasismaginti su šia knyga. Nežiūriu televizijos laidų, nesidomiu pletkais ir panašiai, tai man tokios lengvo turinio knygos, ypač pasižyminčios keistumu – limpa. Pabaigoje man patiko kaip autorius išlukšteno žmogų, pagal Freudą: įstrigus miške iš kurio ištrūkti nėra šansų, nulupus žmogaus ego, tada plonesnį superego lieka tie gyvuliški troškimai daugintis ir nepamiršti pasimaitinti, kad nemirtum.
Nesitikėjau, kad po pirmo skyriaus skaitysiu antrą, trečią, kol supratau, kad dabar jau viskas, teks toliau kapanotis tam keistam miške su ta keista trijule. Matot, du vaikinai ir mergina rado neegzistuojantį ežerą miške ir planavo smagiai pailsėti. Iš pradžių viską sugadino skustagalviai su landroveriu, merginomis, alumi ir pitbuliu. Nieko naujo, stereotipai gryni. Tada linksmybes temdyti pradeda paranormalūs reiškiniai? Ateiviai? Mokslinė fantastika? Nežinau nežinau, bet negalėjau sustoti, pradėjau, tai ir turėjau pabaigti su ta trijule. Siaubingi naktiniai košmarai, haliucinacijos, keistas elgesys ir daug gryno oro pušų ir grybų apsuptyje.
Nebūčiau aš, vis tiek sugebėjau pasismaginti su šia knyga. Nežiūriu televizijos laidų, nesidomiu pletkais ir panašiai, tai man tokios lengvo turinio knygos, ypač pasižyminčios keistumu – limpa. Pabaigoje man patiko kaip autorius išlukšteno žmogų, pagal Freudą: įstrigus miške iš kurio ištrūkti nėra šansų, nulupus žmogaus ego, tada plonesnį superego lieka tie gyvuliški troškimai daugintis ir nepamiršti pasimaitinti, kad nemirtum.
Ar tikrai jau taip blogai buvo ir galiu paantrinti, kad čia lempų lempa? Negaliu. Nors pagal mane tai ne siaubo romanas, labiau fantastinis, su šiek tiek mistikos ir kraujo, bet nebuvo taip blogai kaip nusiteikiau.
Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“
Tyto Alba, 2017.
