Michael Katz Krefeld „Sekta“
Pirmoji, „Paklydęs“ („Kitos knygos“, 2014)
Antroji „Ieškomas” („Kitos knygos“, 2015)
Trečioji „Sekta” („Kitos knygos“, 2016)
Ketvirtoji savarankiška „Gelmės” („Kitos knygos“, 2018)
Savam stiliuj aš. Išsirenku knygą, tada pamatau, kad tai tik serijos dalis. Leidžiu sau imti skaityti tai kas traukia, nesidarau planų, nesu vieno žanro skaitytoja, todėl mano skaitiniai dažnai padriki. Turiu savo mėgstamiausius žanrus, bet mane kartais veda ir smalsumas, vis atrandu knygų tiesiog besiprašančių būti atverstomis. Taip ir su kriminaliniais romanais. Labai dažnai tai būna serijos, dar dažniau aš skaitau nuo vidurio.
Šią įžangą parašiau tik perskaičiusi. Maždaug prieš metus. Dabar esu susigriebusi daugiau taip nebedaryti. Yra serija, reiškiasi tvarkingai ir skaitysiu, jokių pamačiau noriu negaliu nebebus.
Vis gi gaila, kad stovi lentynoje vieniša neaptarta nors perskaityta. Net nuotrauką jau buvau padariusi. Taigi pasimetusi „Sekta”. Paviliojo būtent šis žodis. Traukia mane tokie reikalai, prisiminiau paauglystėje skaitytas K. Zubkos „Satanistų vienuolynas”, Lukas „Ketveri metai pragare”. Nors ir neturi literatūrinio svorio, bet visas tas žiaurumas, žemų poreikių tenkinimo vaikymasis, jungimasis prie abejotinų grupuočių - atrodo įdomu, norisi žvilgtelėti kaip ten viskas viduje. M. K. Krefeld „Sektoje” viskas kitaip. Čia įdomus trileris.
Gyvenantis jachtoje su anglų buldogu, metęs darbą policijoje, mėgstantis alkoholį, - štai su kokiu pagrindiniu personažu pasineriame į trilerį. Turtuolis J. Mesmerio tėvas nusamdo Rauną, kad šis surastų lyg skradžiai žemę pradingusį sūnų. Ar tikrai gali žmogus atsisakyti turtų ir tapti kitu žmogumi?
Pradėjus tyrimą aiškėja keistos dingimo detalės. Tik priartėjus prie sektos veiklos vis kas nors kliudo, o Raunas vis lieka, švelniai tariant, durniaus vietoje. Norėdamas priartėti prie tikslo, klimpsta gilyn į sektos pinkles. Įtampos netrūksta, kuri pastiprinta nerimą keliančia sektos veikla ir nežinomybe. Skaitai ir galvoji, viskas, dabar tai viskas ir taip iki pabaigos autorius žaidžia įtemptais skaitytojo nervais.
Vis tik tikėjausi kažko daugiau apie pačią sektą. Paskui pagalvojau ko tiksliai tikėjausi? Žiaurumo? Ne. Galbūt detalumo, nes tik užkabinta kaip toje sektoje žmonės gyvena priespaudoje, baimėje pasitraukti, sunkiai dirba, yra tiesiog užverbuoti ir atrodo, kad tarnauja ir garbiną net ne Dievą, kurį „Dievo išrinktieji” turėtų, bet savo vadovą Jakobą Mesmerį.
Geras trileris, nestokojantis ryškių personažų ir įtempto veiksmo, kurio fone keisti įvykiai. Kai knyga būna vidutiniška, papratai daug detalių pasimiršta, o „Sektą” prisimenu. Girdėjau, kad kitos dalys dar geresnės, labai tikiuosi, kad teisingai girdėjau.
Kitos knygos, 2016.
Michael Katz Krefeld „Sekta“.
