Michael Koryta „Kiparisų namai“
„Jis praleido ne vieną dieną stengdamasis apsimesti, kad neturi šio sugebėjimo; bandymas sviesti jį šalin tarsi nuodingą vorą, sučiuptą beropojantį ranka aukštyn, kai net kūną nupurčiusiam šiurpui likus tik atsiminimuose, vis dar dėkoji maloningam Apvaizdos įsikišimui, kad tau suteikta galimybė numušti šlykštynę šalin. Tačiau jam tokia galimybė niekada nebuvo suteikta. Ne, atšiaurūs mirties pranašai persekiojo jį nuolat neduodami nė akimirkos atsikvėpti. Atpažindavo juos vos išvydęs ir žinojo, kad jie tikrai ne optinė apgaulė, tikrai ne prasto alkoholio sukeltas proto užtemimas, o pranašystės, kurias sukeldavo aiškiaregystės dovana, suteikta niekada jos netroškusiam žmogui.” 14 psl.
Pati pradžia priminė filmą „Galutinis tikslas“, dėl pagrindinio personažo gebėjimo matyti konkrečiam žmogui gresiančią mirtį. Taip ir prasideda romanas, kai grupė vyrų traukiniu vyksta dirbti į naują objektą, o pakeliui Arlenas pastebi mirties ženklus, bando įspėti bendrakeleivius, kurie žinoma, į tokias kalbas reaguoja skeptiškai ir tęsią kelionę. Arlenas lieka stotyje su kartu keliavusiu devyniolikmečiu Polu, svajojusiu gauti darbą toje stovykloje. Tačiau pabėgę nuo vienos nelaimės dviese įstringa atokiame miestelyje Meksikos įlankoje. Priverstinai apsistoja „Kiparisų namuose“, kur laukia kitos bėdos, tik laukimas ilgesnis ir pilnas nemalonių netikėtumų.
Pradžia atrodė žadanti vaiduoklių istoriją, mistiškumo, bet romanas tuo neapsiriboja, įsiterpia korumpuoti valdžios atstovai ir prasideda veiksmas. Neteisybė, nelegali veikla, kankinimai, žmogžudystės, nutylėjimai, praeitis ir karštis – štai ką matau žvelgdama į viršelyje stūksantį namuką. Pasakojimas vizualus: vandenynas, tanki augmenija visai šalia kranto, dulkėti keliai, lyg filmą būčiau žiūrėjusi. Labai greitai puslapiai tirpsta, vienas veiksmas po kito, nėra kada atsipūsti. Veiksmas vyksta didžiosios depresijos metu, personažai praradę viltį užsidirbti, daug skurstančių žmonių ir su tuo kontrastuojantys neteisėtai pralobę šulai.
Tikėjausi daugiau arba siaubo arba mistikos. Labai nedaug užkabinta šių temų, nes visą dėmesį pasiglemžia veiksmas. Patiko kūrinio atmosfera: tyvuliuojanti įtampa, truputis nežinios, veiksmo vieta atrodo taip ir prašosi nelaimių, juk negali atokiai esantys nakvynės namai, dirbantys, bet be lankytojų, neturėti paslapčių.
Obuolys, 2012.
Michael Koryta „Kiparisų namai“.
