Irvin D. Yalom „Melagis ant kušetės“

„<...> psichiatrai, ko gero, yra vieni patikliausių žmonių. Turiu galvoje, jie pripratę, kad jiems kalba tiesą – pacientai moka terapeutams, kad klausytųsi jų tikrų istorijų.“ (387 p.)

Viršelyje paveikslėlis padalintas į dvi dalis – viena šviesesnė, kita tamsesnių tonų. Kokia graži nuoroda į žmogų: tai kas pasakoma ir tai kas pasiliekama sau mintyse; pacientas ir psichiatras; veiksmas ir to veiksmo rezultatas; gera ir bloga; dera ir nedera; rizikuoti ar ne; etiška ir neetiška; pasirinkimas ir pasekmė. Romanas kupinas tokių pusių, iš kurių rutuliojasi ištisos istorijos, keičiasi žmonių gyvenimai tuo pačiu ir patys žmonės. Permąsto vertybes, atranda save, išmoksta valdyti jausmus, atrasti gyvenimo džiaugsmą ir spręsti kylančias problemas.

Įdomu sekti konsultacijas, kas vyksta psichoterapeuto kabinete už uždarų durų. Kokios problemos kankina žmones, kodėl jie kreipiasi pagalbos, kaip jaučiasi atskleisdami slapčiausius dalykus. Kita pusė, psichoterapeutas, taip pat ne robotas ir galvoje knibžda ne tik dalykiški pastebėjimai, bet ir tokie patys žmogiški jausmai. Vyksta konsultacija ir paraleliai dėliojasi neišsakytos mintys.

„Ernesto mintys susidvejino, sukosi galva. Tas pasidalijimas jam buvo pažįstamas. Viena vertus, jis nuoširdžiai rūpinosi pacientais, studentais, klausytojais. Taip pat nuoširdžiai jam rūpėjo egzistencinės problemos: tobulėjimas, apgailestavimas, gyvenimas, mirtis, prasmė. Antra vertus, jis turėjo šešėlį: jėgą, gyvybinę energiją, kūrybingumą. Jam patiko Nyčės žodžiai, kad tvirčiausi medžiai turi suleisti giliausias šaknis, nusileisti į tamsą, į blogį.“ (96 p.)

Atsiskleidžia psichiatrijos problematika. Tiek kaip mokslo ir jo skirtingų mokyklų krypčių, tiek pačių psichoterapeutų vidinė kova: ar pacientams gydymas veiksmingas, kokia plona etiško darbo riba ir kaip jos neperžengti. Psichoterapeutas kartu ir žmogus, su žmogiškais poreikiais. Nesvarbu kiek svarbu aukštosios vertybės, bet visi troškimai niekur nedingsta, jie slopinami ir ne kiekvienas atsispiria savo potraukiams. Tada ir prasideda kova. Psichoterapeuto vidinė kova, kelianti klausimus kiek toli galima eiti, naudotis situacija, kiek galima gauti asmeninės naudos, kada etiška riba jau peržengta, o kada atsižvelgiant į žmogišką faktorių, galima laviruoti ties riba. Dar viena kova, tai instituto ar teisinė kova. Kai nueita per toli, viskas iškelta aikštėn ir tenka atsakyti už savo veiksmus, ar tai būtų seksualinis išnaudojimas, ar piniginės dovanos priėmimas. Kolegų pokalbiai, pastabos vienas kitam. Visur klausimai, mažai vieningų ir tvirtų atsakymų, daug kabliukų ir net vidinių dramų atsiranda. Pavyzdžiui, tas pats pacientas – skirtingos diagnozės. Aplaidumas, klaidingos interpretacijos ar per mažai papasakota detalių psichoterapeutui?

Vienas pagrindinis pasakojimas, bet greta tiek visko vyksta, tiek intrigų, dvejonių, pasirinkimų ir gyvenimiškų bėdų. Tik spėk gaudyti kur kas ką pasakė, kas atsitiko ir kur dar bręsta koks skandalas. Sugebėjau taip įsijausti į vienos pacientės keršto planą, toks nekantrumas apėmė kaip viskas baigsis. Elgesio ir minčių dvikova. Pasirinkimas ir rezultatas. Pasekmės. Įdomu įdomu įdomu ir neįmanoma atsitraukti, nes neaišku kaip viskas pasisuks. Tai ką įtariau nepasitvirtino, nes žmogaus viduje tiek visko verda ir niekada nežinai kas paims viršų. Kiek tam sprendimui įtakos turi psichiatro konsultacijos?

Vienas malonumas skaityti, nes autoriaus stilius toks vientisas, lengvas, graži ir lengva literatūrinė kalba. Akcentuojamos konkrečios detalės, todėl veiksmo aplinka ryški, įdomūs personažai ir prikaustantys dėmesį dialogai su nutylėjimais sau. Pasakojimo stilius tiesiog užburia. Nepastebimai įsimaišai tuose pokalbiuose, mintyse. Visiškai nesausi dalykiški reikalai, intrigos turi gilesnę potekstę. Paprasčiausia konsultacija atskleidžia ne tik paciento problemas ir psichoterapeuto pagalbos metodus, bet ir tai kas vyksta žmogaus viduje. Kiek pasako pacientas, kiek sakomi žodžiai tikri ir nuoširdūs, kada meluoja ir ką nors nutyli bei kodėl? Tas pats ir kitoje pusėje – kiek nuoširdus klausantis psichoterapeutas? Kas dedasi jo galvoje? Kokios problemos kamuoja pačius psichoterapeutus ir kaip su jomis tvarkosi jie patys?

Grožinė literatūra, bet nešanti savyje žinutę, pasiūlanti minčių permąstyti ir savo pasirinkimus, požiūrį, gyvenimo būdą. Vykstančios dramos nėra prėskos skirtos tik plėtoti keršto planus, per jas atsiskleidžia ir psichiatrų darbo niunsai. 

Vaga, 2019. 

Irvin D. Yalom „Melagis ant kušetės“. 

Knygos anotacija:

Romanas apie psichoterapiją, kuriam geriausiai tiktų „psichoterapinio trilerio“ apibūdinimas. Pagrindinis romano veikėjas – psichoterapeutas Ernestas Lešas, kuris labai myli savo darbą ir yra kupinas noro padėti žmonėms. Likimas jam atsiunčia sunkų profesinį išbandymą: apsimetusi paciente, į jį kreipiasi Kerolaina, kurios tikslas – sužlugdyti Ernesto profesinę karjerą. Kerolaina kupina keršto planų, kadangi jos vyras, kuris yra Ernesto pacientas, panoro skirtis su ja. Kaltininku Kerolaina laiko Ernestą, nes ji mano, jog tai jo patarimai pastūmėjo jos vyrą nuspręsti skirtis.

Skaitytoją ir vėl žavės atviras ir savikritiškas I. Yalomo žvilgsnis į savo – psichoterapeuto - darbą, kvapą gniauš nenuspėjami terapinio santykio viražai. Autorius pavydėtinai atvirai vaizduoja psichoterapeuto žmogiškumą, kuriam nesvetimos klaidos ir silpnybės, ir drauge skatina patikėti psichoterpinio gydymo galia.
„Stulbinantis psichiatrinis detektyvas... Šiame naujausiame grožinės literatūros kūrinyje atsiskleidžia Yalomo autentiškas psichoterapijos technikos išmanymas ir talentas parodyti skaitytojui, kas iš tiesų vyksta psichiatro galvoje, kai jis ar ji ką nors „terapina“.“ Los Angeles Times
„Smagi ir paini istorija... Ko gero, tai linksmiausias ir jausmingiausias kada nors apie psichoanalizę parašytas romanas.“ San Jose Merkury News
„[Yalomo] profesinės įžvalgos aštrios ir negailestingos, primenančios ir Oliver Sacks, ir Studs Turkel. Tai romanas tam, kuris nori sužinoti, kaip iš tikrųjų veikia psichoterapeuto protas.“ San Francisko Chronicle
„Jei Froidas ar Jungas būtų ėmęsi rašyti psichologinį trilerį, abejoju, ar kuriam nors iš jų būtų pavykę sukurti tokią įspūdingą ir įtemptą istoriją.“ Los Angeles Times
„Melagis ant kušetės – tai sąmojingas, intriguojantis ir nepaprastai smagus romanas, iš kurio skaitytojas be vargo ir daug sužinos apie psichoterapijos teoriją bei praktiką.“ David Lodge, „Terapijos“ ir „Literatūros meno“ autorius.