Amor Towles „Aristokratas Maskvoje“
„Ar tąsyk, kai buvai nuteistas visą savo likusį gyvenimą praleisti „Metropolyje”, kas nors galėjo pamanyti, kad būsi laimingiausias visoje Rusijoje žmogus?” 346 p.
Vienu sakiniu apie siužetą: grafas Aleksandras Rostovas nubaudžiamas praleisti likusį gyvenimą jo pamėgtame prabangiame Metropolio viešbutyje Maskvos centre.
Pradėjau skaityti ir pasidarė įdomu, juk knygos apimtis ne iš mažųjų, o veiksmo erdvė turės būti uždara ir ribota. Pasirodo, veiksmas tarp keturių sienų nenusileidžia ir laisvojo gyvenimui. Lyg aplinkinis pasaulis pats veržtųsi į viešbučio vidų ir šioje uždaroje erdvėje praūžia visi pasaulio įvykiai: besikeičianti politinė ir socialinė padėtis, netgi skirtingų kartų mados bei manieros. Metų laikai neleidžia uždarai erdvei visko apimti. Pagal tai kaip apsirengę praeiviai, grafas net ir neišeidamas iš viešbučio, tik stebėdamas pro langą jaučia koks oras. Kai atšyla, ateina pavasaris, moterų suknelės trumpėja, kai orai vėsta ar bjursta – pamatysi vos kelis susigūžusius praeivius. Besikeičiantys metų laikai sužadina prisiminimus, kurie nukelia į vaikystę, į tą kitą gyvenimą prieš namų areštą.
Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs „Metropolyje”, grafas ne tik neišprotėja, bet sugeba gyventi pilnavertį gyvenimą įvykių sūkuryje, net kelia klausimą ar tik nebus jis laimingesnis gyvendamas namų arešte negu kiti laisvi, bet to neišnaudojantys žmonės. Kokia prasmė galėti laisvai eiti kur nori, jei tuo pilnai nesinaudoji ir nesugebi pajausti gyvenimo džiaugsmo bei pilnatvės.
Mėgstu rusų klasiką, tai tiesiog širdis džiaugėsi kai skaičiau apie didžiuosius rusų klasikus. „O čia pat, už kapinių sienos, po vyšniomis, palaidotas brolis Fiodoras, nenuilstantis žmogaus dvasios tyrėjas“. (217 p.) Apskritai, romane tiek informacijos ir detalių, kad nori nenori sužinosi ką nors naujo. Pavyzdžiui, man labai patiko kai grafas eidavo pietauti. Patiekalai aukščiausio lygio, sukeliantys prisiminimus, prie jų derantys vynai, etiketas, viskas taip vaizdingai suguldyta puslapiuose.
„Žmonės iš prigimties yra tokie nepastovūs, tokie sudėtingi ir tokie žavingai prieštaringi, jog verti ne skubotų išvadų, o gilių apmąstymų, ir nuomonę apie juos galime susidaryti tik tuo atveju, jei kartu pabuvojome visose įmanomose situacijose.“ 145 p.
Perskaičiau lyg lengvesnę rusų klasikos versiją. Romano autorius amerikietis, bet tema išpildyta ir knygoje atsiskleidžia to laikmečio Maskva, lyg pats rašytojas būtų savo akimis stebėjęs kas ten vyko, kaip viskas atrodė, kas buvo kalbėta. Pavadinimas šimtu procentų gera nuoroda į tai kas laukia knygos viduje.
Jotema, 2018.
