Jaroslavas Melnikas „Adata“ | Informacinių technologijų grėsmė
 |
| Jaroslavas Melnikas „Adata“ |
Informacinių technologijų grėsmė
Pamačiau, kad pasirodė lietuviškas detektyvas, kiek aptarinėjimų susilaukė, pati nė negalvojau skaityti, nes jau apturėjau tokį nusivylimą lietuvišku siaubo romanu, buvau beveik įsitikinusi, kad gero nelauk su tokiu kūriniu. Vis tik kažkas viduj sukirbėjo, kad reikia pabandyti, juk čia vienas mėgstamiausių mano žanrų, net jeigu ir nepatiks bent žinosiu kodėl. Nustebau. Pyktelėjau, kad nurašiau nė neskaičiusi. Skepsį dėl šio romano gerumo pati pradžia ėmė ir ištaškė. Papuoliau į įtampą ir intrigą. Rašymo stilius tikrai turi skandinavams būdingo tamsumo ir atšiaurumo. Jeigu ne pažįstama vieta mūsų šalyje, nemanau, kad galėčiau pagalvoti jog čia lietuviškas detektyvas. Mane visada patraukia knygos, kuriose minimos man žinomos, lankytos ar matytos vietos. Koks ypatingas įspūdis susidaro skaitant ir aiškiai sau piešiantis vaizdą mintyse. Įtaigumo lygis iškart kitoks, ryškesnis ir detalesnis bendras vaizdas mintyse, apskritai, paskui po knygos ta pažįstama vieta pasidaro kitokia.
Nužudymai dažniausiai pasitaiko tarp girtaujančių, dugną pasiekusių žmonių ir štai jaunos moters kūnas, išniekintas, žymioje Vilniaus vietoje. Nusimato sudėtingos paieškos, daug darbo ir laiko reikalaujantis tyrimas. Kaip ir pridera detektyviniams romanams, pagrindinis veikėjas policijos komisaras Algimantas Butkus, su savais sudėtingais charakterio bruožais ir įkyresnėmis ypatybėmis. Kiek keista matyti lietuvišką pavardę, kur dar tokios artimos ir iki skausmo pažįstamos mūsiškos aktualijos bei problemos, su kuriomis susiduriame kasdien ar matome per žinias. Kas dėl siužeto, tai yra kuo pasimėgauti. Skaitant vietomis jaučiasi įtarimas kas gali toliau būti, bet autorius gali staigiai suklaidinti ir pasukti tyrimą bei asmeninius gyvenimus kita linkme.
Buvo tokių nejaukių ir nerimą keliančių momentų. Tai ne nužudymo scenos ar baimė, kad egzistuoja maniakai, žudikai, iškrypėliai ir bet kas gali tapti auka. Ne. Tai technologijų galimybių baimė. Pavyzdžiui, klasikiniuose Agatos Kristi detektyvuose viskas kitaip, daug klausinėjama, šniukštinėjama, viskas aišku, nes matoma, o čia atsiranda tokia nepažinta, bet labai galinga sritis – technologijos. Gal kam ir nėra čia toks tamsus miškas kaip man, kuri kompiuterį naudoja daugiausiai rašyti, o kaip veikia programos nė bum bum, tai ir kelia baimę kaip pasitelkus šiuolaikines technologijų žinias galima išknisti informaciją apie žmogų. Nepasakosiu kokia tai sritis ir kokiu būdu šio romano maniakas veikia, bet bent mane tai paveikia ir verčia galvoti kiek baisių dalykų galima padaryti naudojantis šiomis galimybėmis.
Vertinu labai teigiamai šį detektyvą, autorius gudriai pasukioja siužetą, personažai pakankamai išpildyti ir gebantys nustebinti, veikiantys savarankiškai bei dalyvaujantys intrigose.
Jaroslavas Melnikas „Adata“
Nužudymai dažniausiai pasitaiko tarp girtaujančių, dugną pasiekusių žmonių ir štai jaunos moters kūnas, išniekintas, žymioje Vilniaus vietoje. Nusimato sudėtingos paieškos, daug darbo ir laiko reikalaujantis tyrimas. Kaip ir pridera detektyviniams romanams, pagrindinis veikėjas policijos komisaras Algimantas Butkus, su savais sudėtingais charakterio bruožais ir įkyresnėmis ypatybėmis. Kiek keista matyti lietuvišką pavardę, kur dar tokios artimos ir iki skausmo pažįstamos mūsiškos aktualijos bei problemos, su kuriomis susiduriame kasdien ar matome per žinias. Kas dėl siužeto, tai yra kuo pasimėgauti. Skaitant vietomis jaučiasi įtarimas kas gali toliau būti, bet autorius gali staigiai suklaidinti ir pasukti tyrimą bei asmeninius gyvenimus kita linkme.
Buvo tokių nejaukių ir nerimą keliančių momentų. Tai ne nužudymo scenos ar baimė, kad egzistuoja maniakai, žudikai, iškrypėliai ir bet kas gali tapti auka. Ne. Tai technologijų galimybių baimė. Pavyzdžiui, klasikiniuose Agatos Kristi detektyvuose viskas kitaip, daug klausinėjama, šniukštinėjama, viskas aišku, nes matoma, o čia atsiranda tokia nepažinta, bet labai galinga sritis – technologijos. Gal kam ir nėra čia toks tamsus miškas kaip man, kuri kompiuterį naudoja daugiausiai rašyti, o kaip veikia programos nė bum bum, tai ir kelia baimę kaip pasitelkus šiuolaikines technologijų žinias galima išknisti informaciją apie žmogų. Nepasakosiu kokia tai sritis ir kokiu būdu šio romano maniakas veikia, bet bent mane tai paveikia ir verčia galvoti kiek baisių dalykų galima padaryti naudojantis šiomis galimybėmis.
Vertinu labai teigiamai šį detektyvą, autorius gudriai pasukioja siužetą, personažai pakankamai išpildyti ir gebantys nustebinti, veikiantys savarankiškai bei dalyvaujantys intrigose.
Jaroslavas Melnikas „Adata“
Alma littera, 2019.
