Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Thomas de Quincey „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis“ | Priklausomybės išpažintis literatūros gurmanams

Thomas de Quincey „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis“

Priklausomybės išpažintis literatūros gurmanams


Žaviuosi devyniolikto amžiaus kalbos maniera. Šio laikmečio kūriniai visada traukia, nes ten laukia tekstas, kuriame kasdieniai, dabar vartojami žodžiai surikiuoti tokiomis konstrukcijomis, jog nori nenori papuoli į kitą laikmetį, pajauti kitokį gyvenimą, kuriame kasdienybė tiesiog kita. Pastatai, gatvės, transportas, net žmonių mąstymas kitoks. 

Thomas de Quincey norėjo padėti kitiems opijaus vartotojams ir medicinai pasidalindamas savo patirtimi. Nenuostabu, kad autoriui nusprendus publikuoti savo užrašus, kuriuose atvirai dėsto savo gyvenimo detales, atskleidžia opijaus poveikį, pripažįsta esantis priklausomas, sulaukia daug neigiamo dėmesio. Tačiau iš karto kilęs pasipiktinimas vis tik virto į susidomėjimą. Teigiama, kad tai buvo priklausomybių literatūros pradžia. 

Jautrios ir talentingos asmenybės užrašai parašyti nuostabia kalba. Išpažintis, kurioje atsiskleidžia autoriaus išgyvenimai ir jaučiasi tai neviltis, tai pakylėjimas, bet svarbiausia, atskleidžiama opijaus galia, kuri valdo nuo jo priklausomą žmogų. Kūrinys nėra lengvas skaityti, bet plačiai atveria duris į priklausomybę turinčio žmogaus pasaulį. Gyvenimo kelią, kurį lydi ir dažniausiai net valdo opijus. Kaip vartojimas padeda malšinti skausmą ir net padeda kūrybai, mąstymui ir kita, tamsioji, autoriaus pavadinta opijaus kančiomis pusė. Pasakojimus, prisiminimus ir potyrius papildo asmeninė statistika, kokiais kiekiais buvo vartotas opijus. 

„Per amžius palengva banguojantis vandenynas, apimtas švelnios ramybės, nesuklysiu palygindamas, buvo lyg tuomet mane užplūdusios nuotaikos bei proto būsenos įsikūnijimas.“ 103 p. 

Perskaičiusi vis galvojau ką dabar pasakyti, kas sukėlė tokį sumišimą, jog sunku atsakyti į klausimą, tai kaip ši knyga? Sakau, kad tai įdomi literatūrinė patirtis. Devynioliktame amžiuje tai buvo drąsus žingsnis publikuoti memuarus tuo metu buvusia tabu tema, o dabar tai gurmaniška literatūra.  


Thomas de Quincey „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis“ 
Kitos knygos, 2019. 


Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasi Ilmari Jääskeläinen „Sniegė ir jos devynetas“ | Mistiškos paslaptys rašytojų draugijoje

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ | Žiežulių pasaulis

Donna Tartt „Dagilis“ | Trapus gyvenimo grožis