Knygos ir tapyba

Karantino metu pastebėjau žmones grįžtančius prie pamirštų hobių, prie užsiėmimų kuriems nebūdavo laiko ar tiesiog pradedančius kurti, užsiimančius naujomis veiklomis. Vis dažniau pati rodau savo tapybos darbus, kaip sekasi lieti akvarelę ir šiaip akimirkomis iš savo kūrybinio pasaulio. Žinau, kad kartais gali nesigauti, mintyse gražu, o prieš akis ne tas, kartais vienas vienintelis patarimas tiek daug keičia. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad būtina pirma mokytis, priešingai, esu tos nuomonės, kad dažnai gali ir užgesinti vidinę ugnelę tie mokslai ir jų keliamas stresas. Ne visi vienodai mato ir jaučia pasaulį tad ir kūryboje kiekvienas elgiasi skirtingai.  Per aplinkui prie knygų. Asmeninėje bibliotekoje turiu dvi dailės teorijos knygas. Viskas aišku, pakankamai detalu, iliustruota. Vera Curnow „Piešimas ir eskizavimas“ apie piešimo priemones, technikas. Betty Edwards „Pažadink savyje dailininką“ piešimo vadovėlis, kuris padeda lavinti kūrybiškumą. Teorinės žinios padeda išvengti ...

John Berger „Kaip menas moko matyti“ Vaizdų kalba Menotyrininko, dailės kritiko, rašytojo John Berger knyga „Kaip menas moko matyti“ laikoma vienu reikšmingiausių meno kritikos darbų ir aktualumo nepraranda iki šių dienų nors publikuota 1972 metais. Ją sudaro septynios esė, kelios iš jų – vien tik iliustracijos. Knyga parašyta remiantis „Ways of seeing“ serialu, tad jei bijotės skaityti, galite ir pažiūrėti, pati nemačiau tai nepakomentuosiu plačiau.  Žmogus žiūrėdamas į meno kūrinį nemato tiesiog vaizdo, matymą sudaro keli sluoksniai, matymas yra nulemtas tam tikrų veiksnių, J. Bergeris apie tai ir rašo šiose esė. Aptariama ir analizuojama aliejininė tapyba, portretai, vaizdavimo būdai ir jų reikšmės. Kiekvieno paveikslo matymas lemiamas aplinkos, priklausomai nuo žiūrinčiojo suvokimo. Paliečiama feminizmo tema aptariant moters vaizdavimo mene būdus ir kokia žinutė tuo siunčiama. Komentuojama reklamos sritis, čia vertėtų prisiminti knygos metus, nes informacija vis dar aktuali. Vi...

Claude M. Steiner „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“  Transakcinė gyvenimo scenarijų analizė  Kiek daug krypčių yra psichologijos moksle. Tik pradedu truputį paskaitinėti ir prasideda: tai kažkas neaišku ir norisi papildomai pasidomėti, tai įdomi nauja sritis ir nors informacijos kiekis didžiulis bandau aprėpti kuo daugiau. Užtrunku, bet pasikraunu žinių. Dabar mano rankose buvo Claude M. Steiner gyvenimo scenarijų analizė. Gyvenimo scenarijams tirti skirtingi specialistai pasirenka skirtingus aspektus. Steiner manymu, struktūrinė analizė artima psichoanalizei, todėl norėdamas nuo jos atskirti savo požiūrį ir išsiskirti, savo tyrimą grindžia transakcijomis, kurį vadina „transakcine gyvenimo scenarijų analize“. Išskiriami keli scenarijų tipai, kurie plėtojami, skyla į kitus tipus, nurodoma kaip juos atskirti.  Žmogus ne tik pats užsiprogramuoja savo gyvenimą, bet daug kas nulemta dar vaikystėje, tėvų prognozių vaikui (pvz.: bus sveikas, ligotas, protingas, ...

Kiekvienąkart skaitydama psichologinę literatūrą, atrandu kažką naujo. Labiausiai dėmesį atkreipiu į pačiai sau aktualius dalykus. Kartais bijau nesuprasti teksto, bet kai skaitau sau, tiesiog tenkinu savo smalsumą, viskas daug lengviau. Pamenu kai studijuodama spoksodavau į tekstą ir net negalėdavau susikaupti, nes stengiausi ten kaži ką įžvelgti. Dabar viskas atrodo vyksta savaime. Kai kurie dalykai jau girdėti, kiti papildo turimas žinias, būna ir naujų minčių, prie kurių stabteliu ir apgalvoju. Šįkart skaičiau S. Freudo traktatus apie gedulą ir melancholiją, malonumo principą bei Ego ir Id, (S. Freudo asmenybės teorija, kai žmogaus psichiką sudaro trys sistemos: Ego, Id ir Superego).  Tik pradėjusi skaityti radau ką panorau žymėtis: „Psichikos požiūriu melancholijai būdinga gili ir skausminga bloga nuotaika, išnykęs domesys išoriniu pasauliu, dingęs gebėjimas mylėti ir ką nors daryti bei savijutos [Selbstgefuhl] sumenkėjimas, kuris reikšdamasis priekaištais sau ir savęs...