Knygos ir tapyba

Yangsze Choo „Dvasių nuotaka“ Meilės istorija apipinta tradicijomis ir mistiškomis paslaptimis Dar nė nepradėjusi skaityti nujaučiau, kad gali būti panašu į „Miniatiūristą“. Tikėjausi tamsios pasakos, kur jauna mergina ruošiasi žengti svarbų gyvenimo žingsnį į moterystę ir laikmetis nusako, kad daug kas bus nuspręsta už ją. „Miniatiūriste“ svečiavomės XVII a. Amsterdame, o „Dvasių nuotaka“ nukelia į XIX a. Malają.  Li Lan rami vaikystė keičiasi kai tėvas vieną dieną užsimena apie turtingos Limų šeimos pasiūlymą tekėti ir tapti dvasių nuotaka. Mergina negali patikėti tokiu siaubu ir tikisi, kad tėvas per daug apsvaigęs nuo opijaus ir toks pasiūlymas net nebus svarstomas, bet sunki šeimos finasinė padėtis, skolos ir per vėlai pradėtos sužadėtuvių paieškos siaurina galimybę rinktis. Tada prasideda košmarai, kai Li Lan sapnuose sapnuose pasirodo Lim Tian Čingo dvasia bei stengiasi sužavėti turtais ir patogiu gyvenimu dvare. Li Lan sveikata pradeda blogti, baimė kam nors pasakoti savo n...

Neil Gaiman „Niekurniekada“ Tamsybių pasaulio magija  Neil Gaiman populiarus šiuolaikinės fantastikos autorius. Nors dauguma kūrinių skirti jaunesniajai auditorijai, suaugę taip pat smagiai ir įdomiai praleidžia laiką skaitydami neįtikėtinas bei magiškas istorijas. Esu skaičiusi mane sužavėjusį romaną „Vandenynas kelio gale“. Magiškumas persipina su jautrumu, vaikiškas naivumas kontrastuoja su suaugusių susikaustymu, netgi piktumu ir negebėjimu džiaugtis. Vaiko pasaulis magiškas, o suaugusio paskendęs rūpesčiuose, niūrus, tamsus, kur žmogus tiesiog pamiršęs kasdienius, bet malonius dalykus ir jais nebemoka nuoširdžiai pasimėgauti. Tai, kad žmogus kažko nepastebi, nereiškia, kad šalia nevyksta kažkas magiško ir paslaptingo, o kartais net ir pavojingo.  „Niekurniekada“ prasideda pasakojimu apie įprastą, nuobodų geraširdžio Ričardo Meihju gyvenimą. Nespėjus įsijausti į monotonišką gyvenimo būdą, Ričardas vedinas savo geros širdies suskumba gelbėti sužeistą mergaitę, kuri apverčia...

Susanne Mischke „Undinių medžioklė“ Detektyvas paaugliams Pradėjau skaityti detektyvinį romaną, bet įtarimas kilo pirmajame puslapyje. Kodėl autorė rašo lyg paaugliui? Kodėl pagrindiniai veikėjai vien jaunuoliai ir dar tokie lengvabūdiški? Labai panašu į Hortense Ullrich ir Louise Rennison knygas apie meilučius, stringus ir laižiakus*, skirtas paaugliams, tiksliau paauglėms. Taigi taigi, pasigriebiau detektyvą, kokio dar niekada neteko skaityti. Pavadinčiau jį paaugliams skirtu detektyviniu romanu. Užtat skaityti lengva, neįpareigoja, nieko sukrečiančio, baisaus ar sukto. Siužetas nuspėjamas, daug mokyklinių intrigų, veikėjams svarbiausia rasti pirmąją meilę ir draugai. Detektyvinė linija silpna, lyg tarp kitko tame paauglių gyvenime. Per vakarėlį prie ežero paskęsta mergina, geriausia mokyklos plaukikė. Žinoma, visiems kyla įtarimas, kaip čia dabar viskas taip atsitiko, kuris galėtų būti žudikas, kodėl būtent ši mergina tapo auka. Tyrėjai pasirodo epizodiškai, apie juos nieko n...

Pasirinkimas ir atsakomybė Mano knygų lentynoje „Teisingas pasirinkimas“ atsidūrė išpardavimo metu, o užkabino, kad knyga iš temos paribio istorijos. Paauglių literatūra žada trumpą, bet stiprią istoriją. Vasara, lijo lietus, buvo tos vėsios, tamsios dienos – pats tas tokiai istorijai.  Siužetas paprastas: poelgio ir pasekmės principas. Pagrindinis veikėjas Džeimsas, kabinasi į gyvenimą vienas pats, atstumtas šeimos, neturintis draugų. Vaikinas užsisklendęs savyje, gyvenantis nuolatinėje baimėje, bet gabus: nuostabiai reiškia mintis rašydamas ir myli knygas. Tačiau gyvenimas ne visada priverčia pasirinkti teisingai ir štai matome pasekmes, kaip lengvai galima nuklysti.  Gvildenamos aktualios ir opios paauglių gerovės temos: vaikų nepriežiūra, nedarni, asociali šeima ir joje vargstantys vaikai. Kokios problemos iš to kyla, kaip reaguoja visuomenė, kokie bandymai padėti ir viso to rezultatai. Jautru, skausminga, bet nėra gilu. Iš kitos pusės, knyga skirta ...

Pasakojimo apie ypatingus vaikus tęsinys Gražios knygos su senomis nuotraukomis, iliustruojančiomis pasakojimą, tęsinys. Antrąją dalį jau buvau pasiskolinusi iš bibliotekos kartu su pirmąja, todėl baigusi „Ypatingų vaikų namus“ nieko nelaukusi ėmiausi perskaityti ir „Kiaurymių miestą“. Palyginus abi knygas, pirmoji ramesnė, antroje dalyje daugiau veiksmo. Nepasakyčiau, kad grupelė ypatingų vaikų gelbėjančių pasaulį, labai mane sužavėjo. Abi knygas perskaičiau nuo pradžios iki pabaigos, vis norėjosi sužinoti kas bus, vis kažko tikėjausi. Žinoma, jau pirmoji dalis liko ant klaustuko, bet jeigu jaučiu, kad vis dėlto kažkas joje yra gero, aš būtinai skaitysiu toliau.  „Kiaurymių mieste“ toliau tęsiamos meilės, šeimos, draugystės, drąsos temos. Vaikai, ramiai gyvenę laiko kilpose, kuriose buvo saugūs ir taip metų metais išsaugoję vaikystę, priversti kovoti ne tik už savo gyvybę, bet ir visą ypatingąjį pasaulį ir jo g...

           Kitas pasaulis Taigi taigi, pasirodo, tai buvo labai populiari knyga. Tiksliau ne viena knyga, nes yra ir tęsiniai ( „Kiaurymių miestas“  ir  „Sielų biblioteka“). Aš, dažniausiai besiknaisiojanti tarp senų knygų, kaip visada, retai susidomiu tuo kas populiaru, visų plačiai aptarinėjama, todėl ir Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“ mano rankose atsidūrė netyčia, kai, kaip visada, ieškojau kažko iš siaubo literatūros. Nors perskaičius vienintelis baisesnis romano dalykas tai senos nuotraukos, sukeliančios kažkokį nemalonų pojūtį.  Pradėjus skaityti iškarto darėsi įdomu, o kai pamačiau tas senas, šiurpą keliančias nuotraukas, knyga mane papirko. Pasirodo, nuotraukos autentiškos, autoriaus ilgai ir kruopščiai atrinktos šiai knygai. Netikėta, skaitant pasakojimą apie ypatingų gebėjimų vaiką, rasti ir senovinę, nespalvotą nuotrauką, kurioje pavaizduotas tas vaikas, vizualia...