Knygos ir tapyba

Romanas paremtas dvejomis istorijų linijomis: tada ir dabar. Prieš trisdešimt metų, karo metu, priešininkams numušus lėktuvą vienas lakūnas išgyvena. Hugui Langliui padeda pasislėpti jauna moteris Sofija Bartoli, iš nuostabaus bei atokaus miestelio Toskanoje. Hugui mirus, jo duktė Džoana tik tada sužino ir šią karo meto istoriją bei išsiruošia į Italiją norėdama sužinoti tiesą. Skaitant nesunku įsivaizduoti tuos nuostabius vaizdus, bei aprašomus patiekalus, tačiau norėjosi visko išsamiau. Atokiame miestelyje gyventojai gyvena savo ritmu, tačiau ir čia trūko detalumo, daugiau savitumo. Kita vertus, nesileidžiant į smulkmeniškus aprašymus, greičiau rutuliojasi veiksmas, todėl skaityti lengva ir neprailgsta.  Balto, 2019.  Rhys Bowen „Toskanos vaikas“

Dievinu literatūros atradimus, kūrinius kurie neleidžia užsnūsti ir verčia mąstyti bei palieka dalelę savęs skaitančiam. Rusų klasikai mane dažnai vargina, bet būtent to ir tikiuosi. Lengvas kūrinys lengvai ir pasimirš, o štai kai reikia susitelkti kūriniui, jis atveria duris pamąstymams, priverčia galvoti apie vertybes, lyginti aprašomus laikus su dabartimi. Kai reikia skaityti kūrinius su tikslu parašyti interpretaciją, tada įgyti išsilavinimą, visiškai nepalyginama su skaitymu sau, kai tiesiog norisi, kai nereikia suspėti, nereikia tekste kažko rasti ir perteikti to ženklų skaičiumi. Pirmoji pažintis su rusų klasika buvo dar mokykloje ir F. Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ liko it žymė, kad tokius kūrinius reikia rinktis kai norisi išbandymo, dvasinių paieškų ir lėto ilgesnio skaitymo.  Pati pradžia atrodo mįslinga, nes neaišku kokiu tikslu leidžiasi į tokią kelionę Čičikovas, tačiau, galiausiai, paaiškėja labai žmogiškas tikslas. Neminėsiu to žodžio su kuo susiję, nes neli...

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ Žiežulių pasaulis Pagrindinė romano veikėja Glinda gimusi ir augusi kaime persikelia į Vilnių. Ryšys su gamta lieka šios fatališkos moters viduje. Tai kuo ji užsiima pragyvenimui nesusiję su jos prigimtimi. Santykiai tiesiog pražūtingi, laukinės seksualinės aistros gali taip apimti protą, kad kol poreikis nebus patenkintas moteris eis iš proto ir netvers savo kūne. Tėvo, pražudžiusio motiną, paieškos lyg tamsi kelionė, aprašyta siurrealistiškai, sodriomis spalvomis, su mistiškumu.  Jaučiama gamta. Tas gaivališkas, nesustabdomas judėjimas. Metų laikai kinta, sukasi ratu, pražydėję gėlės užleidžia vietą rudens vortinkliams, po žiemos snieguotų takelių nutirpęs sniegas atveria pernykštes šiukšles. Tęstinumas, kuris niekada nenutrūksta. Nepavaldus žmogui. Žmogus tik dalis ir nesvarbu koks griausmingas ar ryškus gyvenimas būtų. Žmogus tik dalis net jeigu jis ir žiežulė, jį taip pat pasiglemš mirtis. Taip kaip pražuvo Glindos brolio Eigilio mylimoji. ...

Trent Dalton „Berniukas nuryja visatą“ Auklė žymiausias nusikaltėlis, tėvai narkotikų prekeiviai, brolis savanoris nebylys. Kaip užaugti geru žmogumi ir nepamesti kelio kai aplinkoje nei vieno gero pavyzdžio? Kitokia Australijos pusė, ne įprastas idealizuotas kengūrų krašto vaizdas dažnai matomas kine. Devintojo dešimtmečio Brisbano priemiestis, kuriame klesti narkotikų verslai, kur bene visos šeimos asocialios, vaikai apleisti, kalėjimas lyg stotelė, į kurią visi keliauja. Tačiau, net ir tokiose tamsumose matoma šviesa. Viskas priklauso nuo žmogaus vidaus ir jo pasirinkimų, bei užsispyrimo ir stiprybės nepamesti savęs ir nepasiduoti gyvenimo būdui dugne.  Pasakojama apie Ilajaus Belo gyvenimą. Vaikas auga sunkiomis sąlygomis, brolis Ogastas tyčia nebekalba, mama narkomanė, patėvis prekeivis, o auklė garsus nusikaltėlis, kalėjimo Hudinis. Romane persipina tikri faktai su kūryba. Įpusėjusi skaityti pradėjau dar ir papildomai domėtis, nes labai jau kirbėjo, kiek čia yra tų tikrų fakt...

Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“ Pokalbiai ir psichoterapijos kūrimas per filosofiją Nepradėsiu pasakoti kaip man patinka Yalom kūryba, tik apibendrinsiu, kad romanai lengvai skaitomi, nors ir rašoma apie vieną iš sudėtingiausių, dėl neapibėžtumo, sričių – psichiatriją. Autorius puikiai įvaldęs savitą rašymo stilių, tad skaitytojas gali maloniai pasinerti į šio mokslo pasaulį su visokiais niunsais bei įpintomis žmogiškomis intrigomis, problemomis ar aktualijomis. Mano nuomone, šis gebėjimas derinti sudėtingus dalykus su intriguojančiais ir yra priežastis kodėl Yalom toks populiarus, skaitomas įvairiausių skaitytojų, o jo romanai leidžiami pakartotinais tiražais.  „Kai Nyčė verkė“ pavadinimas nurodo, kas bus vienas pagrindinių veikėjų romane. Nihilistas, filosofas pareiškęs, kad Dievas mirė F. Nyčė ir jo pokalbiai su jam padėti bandančiu daktaru D. Brojeriu. Nyčė labai užsispyręs, net ir kęsdamas skausmus bei begalinę vienatvę nesileidžia gydomas. Visas įdomumas ir intriga prasideda...

Yangsze Choo „Dvasių nuotaka“ Meilės istorija apipinta tradicijomis ir mistiškomis paslaptimis Dar nė nepradėjusi skaityti nujaučiau, kad gali būti panašu į „Miniatiūristą“. Tikėjausi tamsios pasakos, kur jauna mergina ruošiasi žengti svarbų gyvenimo žingsnį į moterystę ir laikmetis nusako, kad daug kas bus nuspręsta už ją. „Miniatiūriste“ svečiavomės XVII a. Amsterdame, o „Dvasių nuotaka“ nukelia į XIX a. Malają.  Li Lan rami vaikystė keičiasi kai tėvas vieną dieną užsimena apie turtingos Limų šeimos pasiūlymą tekėti ir tapti dvasių nuotaka. Mergina negali patikėti tokiu siaubu ir tikisi, kad tėvas per daug apsvaigęs nuo opijaus ir toks pasiūlymas net nebus svarstomas, bet sunki šeimos finasinė padėtis, skolos ir per vėlai pradėtos sužadėtuvių paieškos siaurina galimybę rinktis. Tada prasideda košmarai, kai Li Lan sapnuose sapnuose pasirodo Lim Tian Čingo dvasia bei stengiasi sužavėti turtais ir patogiu gyvenimu dvare. Li Lan sveikata pradeda blogti, baimė kam nors pasakoti savo n...

„Ar tąsyk, kai buvai nuteistas visą savo likusį gyvenimą praleisti „Metropolyje”, kas nors galėjo pamanyti, kad būsi laimingiausias visoje Rusijoje žmogus?” 346 p.  Vienu sakiniu apie siužetą: grafas Aleksandras Rostovas nubaudžiamas praleisti likusį gyvenimą jo pamėgtame prabangiame Metropolio viešbutyje Maskvos centre.  Pradėjau skaityti ir pasidarė įdomu, juk knygos apimtis ne iš mažųjų, o veiksmo erdvė turės būti uždara ir ribota. Pasirodo, veiksmas tarp keturių sienų nenusileidžia ir laisvojo gyvenimui. Lyg aplinkinis pasaulis pats veržtųsi į viešbučio vidų ir šioje uždaroje erdvėje praūžia visi pasaulio įvykiai: besikeičianti politinė ir socialinė padėtis, netgi skirtingų kartų mados bei manieros. Metų laikai neleidžia uždarai erdvei visko apimti. Pagal tai kaip apsirengę praeiviai, grafas net ir neišeidamas iš viešbučio, tik stebėdamas pro langą jaučia koks oras. Kai atšyla, ateina pavasaris, moterų suknelės trumpėja, kai orai vėsta ar bjursta – pamat...

Tik pradėjau skaityti ir kiek įtarinėjimų man kilo. Tai vienas, tai kitas personažas atrodo įtartinas dėl savo elgesio. Kodėl prireikė psichiatro? Kodėl garsusis tyrėjas atsiduria keistoje situacijoje? Kas ten anksčiau įvyko ir kodėl tai vis nutylima? Tokiais spėliojimais ir mintimis pradėjau „Mergina rūke”. Pasakojimo erdvė šokinėja, nėra laiko atsipalaiduoti, reikia palaikyti sutelktą dėmesį. Baisu praleisti kokią svarbią detalę, kuri sujauktų įvykių seką. Tyrimas pasakojamas tokiais momentais, kuriuose daug pastebėjimų po truputį lipdančių bendrą vaizdą. Visada stengiuosi beveik nepasakoti siužeto, knygos viduje verdančio veiksmo, nes juk ir skaitom detektyvus bei trilerius, kad pasimėgautume būtent tais aspektais, tuo įtarinėjimu, laukimu kokio nors staigaus siužeto vingio, o netyčia pasakant per daug tas įdomumas gali išgaruoti. Papasakosiu kaip viskas prasideda: šaltas, rūke paskendęs vakaras Alpėse, praėję du mėnesiai po mergaitės dingimo. Kaip į vandenį dingusi mergina...

Knyga skaityta prieš kelis metus, nežinau kas pastūmėjo, bet šast ir prisiminiau būtent Kanovičių. Skaitytas tik vienas romanas, bet taip stipriai autorius išsiskyrė ir liko atmintyje. Mano nuomone, tai gero rašytojo bruožas. Tikrai neatsiminsiu visų detalių, bet siužetas, personažų portretai, rašymo stilius, meninė kalba atmintyje liko ryškūs. Romane pasakojama šeimos istorija. Visko vyksta, žmonės gyvena, jaučia, mąsto. Taip ir norisi paprastai ir trumpai apibūdinti „Miestelio romansą“. Geriausia skaityti pačiam ir įsijausti į puslapiuose suguldytą gyvenimą. Per veikėjus ir pasakojimą iškeliamos ir apmąstomos svarbios temos, pavyzdžiui, socialinis gyvenimas, skirtingų tautų santykis mažame miestelyje, šeimos vertybės. Negaliu apeiti knygos kuriose veiksmas vyksta man pažįstamose vietose. Pasakojimo erdvė Jonavoje, miestelyje šalia Kauno. Atrodo, kad niekuo neypatingas kraštas, bet teko ten būti, tai įdomu autoriaus akimis pajusti tą pačią vietą. Matote viršelyje tą pieši...

Romantiška istorija su lengvu mistikos dvelksmu bei kriminaline gija  Tik pradėjau skaityti ir jaučiu tą romantiką, veikėjus vienas kitam iškart kritusius į akį ir keistą elgesį, neva jie galbūt ir netraukia viens kito. Tokia knyga, kai skaitai ir juokas ima, nes jau kaip ir žinai kokia pabaiga laukia, bet skaitai toliau, nes pasakojimas toks lengvas ir paprastas. Net tas nuspėjamumas neerzina, nes leidžia visiškai negalvoti ir plaukti pasroviui tomis intrigomis. Kara ir Eidenas, šio romano pagrindiniai veikėjai, kuriuos be jokių įmantrybių pavadinčiau tiesiog priešingybės traukia. Knygų mylėtoja Kara, kurią į darbą pilyje gena smalsumas rasti kadaise čia gyvenusio rašytojo dingusį rankraštį ir Eidenas, turtingas paveldėtojas dar ir antikvarinių vertybių bylų detektyvas. Vienas praktiškas ir santūrus, kita svajotoja. Žodžiu, nieko naujo romantinėse istorijose. O jau bibliotekininkės-archyvarės Karos fantazija... Pokalbiai su pilies vaiduokliais, vis kylantys vaizdiniai ...