Knygos ir tapyba

Gyvenimas pirmosiomis nepriklausomos Lietuvos dienomis Kartais taip būna, Goodreads nusižiūri knygą, kurią reikės perskaityti, ateini į biblioteką ir  ta knyga lentynoje jau iš tolo šviečia. Man be galo įdomu tie laikai kai aš tik ką gimusi buvau ar net kiek ankstesni. Kokia gi buvo ta Lietuva ir kaip iš tiesų gyveno ir mastė, svarbiausia, kaip mastė žmonės.  „Lietuvos jaunų dienų koliažas“ – labai taikliai apie knygą nugarėlėje. Įkritau į pasakojimą, spėjau pajusti tų laikų dvasią, koks gyvenimas virė sostinėje. Žargonas, kasdienybė, požiūris, aktualijos – viskas tikra ir išgyventa.     Beskaitydama net ir pasvajoti spėjau, jeigu tais laikais būčiau turėjusi banginį (Mercedes-Benz S klasės automobilį)? Negaliu skųstis, nes ir po gerų dvidešimties metų žmonės pamatę seną, masyvų mersą linksi galvom ir prisimena šioje knygoje aprašytas istorijas, automobilis mūsų šalyje jau pats savaime turi tamsių konotacijų, sukurtų praėjusio šimtmečio pabaigoje ...

Vienuolių gyvenimas iš vidaus ir iš to kylantys apmąstymai Sunku buvo pradėjus skaityti. Kaltinau karštą vasarą. Kartais miego trūkumą ar tiesiog tingumą susikaupti. Todėl net nepastebėjau kada knygos puslapiai tapo lengvesni, įsijaučiau į vienuolyno gyvenimo ritmą ir kalbos stilistiką. „Rožės vardas“ atsiskleidė visai kitomis spalvomis, pageltusiuose puslapiuose atradau pagavų siužetą ir jame paslėptas mintis. Knygoje radau visko. Pradedant nuo nenuobodaus siužeto, baigiant viso kūrinio semantika. Romane įpinta kriminalinė istorija, kurioje netrūko makabriškų vietų, istorinių žinių, net paprastų, žemiškų jausmų su kuriais tenka susidurti tiek jaunam vienuoliui, tiek garbingas pareigas užimančiam senoliui. Praplėčiau ir atgaivinau savo istorines žinias, nes viduramžiai, man, be galo tamsus ir mažai mano tyrinėtas bei pažintas laikotarpis. Tačiau, tuo pat metu džiaugiausi autoriaus pasirinkimu neįterpti kelių lapų aiškinimų apie tam tikrus dalykus, todėl neteko pamesti...

Lengva siaubo istorija Žiūriu, tamsi knyga, garantuotai bus siaubo romanas. Viršelyje mane pasitinka kraujo dėmė juodame fone. Pavadinimas intriguoja, iškart kyla asociacijos, jog tai turėtų būti lengva siaubo istorija, kažkas tokio stiliaus kaip Slender Man. Kaip ir siaubo filmams taip pat ir knygoms nekeliu didelių reikalavimų, juk siaubo žanras skirtas sukelti baimę, šokiruoti ir versti slėptis po antklode, man būtent to ir reikia – neįpareigojančio pasimėgavimo. Kas svarbiausia, viršelyje dar ir skelbiama, kad: „Stepheno Kingo knygų gerbėjams“. Tai kurgi aš atsilaikysiu neįsigijus savo siaubo lentynai šios knygos.  Pradedu skaityti, po pirmųjų skyrių sėdžiu ir galvoju ko trūksta. Kodėl manęs nešiurpina vaikai? Aš jų ir šiaip bijau, o siaubo istorijose nuo jų paprastai visai plaukai šiaušiasi, bet šioje knygoje vaikai kaip vaikai, paskendę savo žaidimuose ir kasdieniuose, vaikų rūpesčiuose. Vėliau priėjau kelias vietas, nemalonias, su „Pjūklo“ elementais net saky...

Tapybiška kriminalinė istorija  Vienas iš auksinio proto dalyvių gavo paguodos prizą – „Juodąsias lelijas“. Vat tada ir užsimaniau perskaityti šią knygą. Luktelėjau bibliotekos eilėje ir perskaičiau. Galbūt kaltas itin karštas pavasaris šiais metais, bet knyga tiesiog ištirpo mano rankose. Skaičiau ir namie, ir lauke, nes buvo malonu visur atsivertus knygą panirti į lengvą, bet ne prėską, kriminalinę istoriją, kurios veiksmo vietą, net veikėjus mačiau kaip paveiksle, lengvais, bet skubiais bei spalvingais potėpiais. Trys skirtingos moterys, kodėl jos svarbios ir kas jas sieja? Jų paslaptys ir intrigos, žmogžudystės ir kasdienybė, turistai ginkluoti fotoaparatais, menininkai savo drobėse besisiamiantys įkvėpimo ir vietiniai gyventojai: viskas vyksta mažame Živerni kaimelyje. Ar žinojote, kad kadaise čia gyveno garsiausias impresionistas Klodas Monė? Perskaičius, drįsčiau teigti, kad liko pasikultūrinimo pojūtis. Esu kiek apleidusi savo aistrą – tapybą, todėl ...

Prietarų vaidmuo žmogaus pasaulio suvokime Rankose pačiupinėjus knygą, atrodo, kad joje nieko negali būti negero, toks šviesus su auksiniu lapo gyslų raštu, atrodo negali turėti tokio niūraus vidaus. Klydau, knyga žiauri. Tai nereiškia, kad ji prastai parašyta, neįdomi ar neverta skaityti. Priešingai, tai labai gera knyga, tik apie tamsius dalykus, tiksliau tamsuolišką žmonių pasaulio suvokimą, dideles baimes ir su tuo koreliuojančius papročius.  Romanas apgaubtas mistikos, kurios iš tiesų nebuvo, nebent tik žmogaus galvoje. Žmonės aklai tikėjo blogais ženklais, kiekvienam įvykiui sukurpdavo neįtikėčiausius paaiškinimus. Tiesa, visa tai kas kėlė šiurpą tuometiniams gyventojams, galima logiškai paaiškinti, tačiau tuomet visas pasaulis atrodė kitaip surėdytas. Hannah Kent įtaigiai atskleidžia tuometinę kasdienybę, kaimelio žmonių problemas ir keistus jų sprendimo būdus. Žmogaus pasaulis priklauso nuo prietarų ir netgi išsiugdytų baimių dėl nežinojimo. Labai svarbi kaimo ...

Praeitis kyla iš slapčiausių sielos kertelių  Kaip dažniausiai būna, taip ir ši knyga iš bibliotekos, kurios anotacija man sukėlė mintis apie šiurpius dalykus, besislepiančius šio detektyvinio romano puslapiuose. Man niekada nebus per daug siaubų. Nesvarbu, kad dabar pavasaris lyg vasara ir reikėtų romantikos, bet niekas neatitrauks manęs nuo visko kas tik turi kažką baisaus.  Pirmiausiai norisi paminėti, kad romano centre žmogaus praeitis, ir jos sąsaja su dabartimi, o ne žmogžudystė. Per žmogaus nužudymo tyrimą atsiskleidžia pagrindinio herojaus praeitis, iškeliamos į viršų seniai pamirštos nuoskaudos, išnyra giliai slėptos praeities klaidos. Viskas rutuliojasi gimtojoje saloje, iš kurios būdamas jaunuolis laukė nesulaukė galėsiąs ištrūkti. Po daugelio metų grįžus, praradus susikurtą naują gyvenimą, per kelias savaites visas pasaulis vėl verčiasi aukštyn kojomis.  Atvirai kalbant, įpusėjusi pusę knygos, buvau nusivylusi. Nei detektyvas, nei siaubo. Negal...

Visagalis diktatorius Pirmoji pažintis su magiškojo realizmo pradininku Markesu nebuvo lengva, „Šimtą metų vienatvės“ skaičiau ilgai ir lėtai, buvau net pasiklydusi tekste, bet vis tik likau sužavėta. Praėjus keleriems metams, bibliotekos lentynoje mane pasikvietė kitas autoriaus kūrinys: „Patriarcho ruduo“. Diktatoriaus gyvenimas tiesiog liejosi per knygos puslapius. Neregėtas ilgaamžiškumas, tikėjimas savo supergaliomis, gyvenimas nepaprastuose rūmuose. Visa atmosfera pripampusi patriarcho galios ir didybės, o greta skurde skęstanti tauta.  Aprašomas diktatoriaus gyvenimas iki paskutinio atodūsio. Amžinas nepasitenkinimas, siekis visko daugiau: turtų, valdžios, didybės. Tačiau niekas nekompensuoja meilės trūkumo, žmonių, kuriais galėtų pasitikėti ir būti draugais, ne tik juos valdyti. Patriarchas visada laimi, jis visada teisus, visada viską gauna, ar tai būtų moteris ar materialios gėrybės. Visko turėjimas neatneša lai...

Šiuolaikinė vampyrų šeimyna Kur vampyrai ten ir aš. Kaip man patinka vien tas jausmas, kai turiu dar neskaitytą knygą apie vampyrus. Žinau, kad negaliu būti labai kritiška tokioms knygoms, nes dar būdama visai vaikas jau buvau apsėsta vampyrų, tiesa, tada nebuvo daug knygų šia tema. Kiekvienąkart mane veda ir smalsumas, kaip kiekvienas autorius pateiks, kas yra vampyras, ko jis negali bei ką ypatingo gali, kaip gyvena.  Šįkart siužetas paprastas, lyg ir turėsiantis dvelkti rutina su netikėtai iškilusiomis problemomis. Priemiestyje gyvenanti vampyrų šeima, besistengianti integruotis į visuomenę ir dėl to atsisakiusi ne tik savo kraugeriško pašaukimo, bet ir paprasčiausių pomėgių, savęs kaip asmenybių. Visiškas kraštutinumas, norint gyventi kaip visi, atrodyti kaip visi, net mėgti tai ką mėgsta dauguma.  Knygą sudaro trumpi skyreliai, todėl pradėjus skaityti greitai įsibėgi per eilutes, susipažįsti su pagrindiniais personažais, jų paprastomis problemomis. Toli...

Persipynę likimai Pavasarį sunku susikaupti, norisi snausti prieš saulutę, lyjant stebėti bundančią gamtą, todėl knygą pasirinkau apie meilę, kurios net viršelis dvelkia romantika. Šviesus, pastelinių spalvų, su rožinėmis gėlėmis – kaip tik pavasariškas skaitinys. Lengva, romantiška knyga kartu paliečianti ir opias problemas. Romane persipina kelių kartų istorijos ir jų likimai. Vienos moters netektis tampa kitos atradimu.  Viskas prasidėjo nuo kadaise neišsiųsto laiškelio, kuriame jaunuolis atvirauja savo įskaudintai mylimajai. Karo metu pastojusi mergina, priversta atiduoti savo vaiką, praleidžia gyvenimą nuolat kentėdama, kankinama bevaisių bandymų surasti savo vaiką ir bijodama vėl pamilti ir pasitikėti. Kita moteris taip pat praranda kūdikį, kai alkoholikas vyras eilinį kartą griebiasi smurto. Skirtingų kartų moterys, patyrusios savo gyvenimo tragedijas, išgyvenusios nelaimingą meilę, skaudžias vaikų netektis, pagaliau atranda ramybę ir gyvenimo džiaugsmą.  ...

Lengva istorija apie sunkius dalykus Visa Azijos kultūra man atrodo tokia menkai pažįstama ir tolima, kultūra svetima todėl ir sunkiai suprantama. Todėl, kiekvieną kartą, kai pasirenku skaityti tokią literatūrą, visada laukiu kažko ypatingo. Šį kartą skaičiau Banana Yoshimoto „Ežerą“. Pirmiausia tikėjausi to ypatingo su japonišku prieskoniu rašymo stiliaus. Man visada Azijiečių rašymo stilius atrodo toks taupus, kuriame mažai žodžių atskleidžia gilesnius sluoksnius. „Ežeras“ pasirodė būtent toks. Kiekvienas sakinys atrodė toks trapus. Skaitant žavėjo personažų kasdienybė ir joje išplaukiantys stiprūs išgyvenimai bei jausmai. Nakadžima ir Čihiro, tai du jaunuoliai, studentai, vienas kitą pamilę vien iš atspindžių pro langus. Jie išvystė bendravimą per atstumą, užteko žvilgsnių, žinojimo, kad jie tiesiog yra. Centrinis romano įvykis, tai kelionė pas Nakadžimos draugus. Jau pati kelionė apgaubta paslapties. Drau...

Pasakojimo apie ypatingus vaikus tęsinys Gražios knygos su senomis nuotraukomis, iliustruojančiomis pasakojimą, tęsinys. Antrąją dalį jau buvau pasiskolinusi iš bibliotekos kartu su pirmąja, todėl baigusi „Ypatingų vaikų namus“ nieko nelaukusi ėmiausi perskaityti ir „Kiaurymių miestą“. Palyginus abi knygas, pirmoji ramesnė, antroje dalyje daugiau veiksmo. Nepasakyčiau, kad grupelė ypatingų vaikų gelbėjančių pasaulį, labai mane sužavėjo. Abi knygas perskaičiau nuo pradžios iki pabaigos, vis norėjosi sužinoti kas bus, vis kažko tikėjausi. Žinoma, jau pirmoji dalis liko ant klaustuko, bet jeigu jaučiu, kad vis dėlto kažkas joje yra gero, aš būtinai skaitysiu toliau.  „Kiaurymių mieste“ toliau tęsiamos meilės, šeimos, draugystės, drąsos temos. Vaikai, ramiai gyvenę laiko kilpose, kuriose buvo saugūs ir taip metų metais išsaugoję vaikystę, priversti kovoti ne tik už savo gyvybę, bet ir visą ypatingąjį pasaulį ir jo g...

           Kitas pasaulis Taigi taigi, pasirodo, tai buvo labai populiari knyga. Tiksliau ne viena knyga, nes yra ir tęsiniai ( „Kiaurymių miestas“  ir  „Sielų biblioteka“). Aš, dažniausiai besiknaisiojanti tarp senų knygų, kaip visada, retai susidomiu tuo kas populiaru, visų plačiai aptarinėjama, todėl ir Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“ mano rankose atsidūrė netyčia, kai, kaip visada, ieškojau kažko iš siaubo literatūros. Nors perskaičius vienintelis baisesnis romano dalykas tai senos nuotraukos, sukeliančios kažkokį nemalonų pojūtį.  Pradėjus skaityti iškarto darėsi įdomu, o kai pamačiau tas senas, šiurpą keliančias nuotraukas, knyga mane papirko. Pasirodo, nuotraukos autentiškos, autoriaus ilgai ir kruopščiai atrinktos šiai knygai. Netikėta, skaitant pasakojimą apie ypatingų gebėjimų vaiką, rasti ir senovinę, nespalvotą nuotrauką, kurioje pavaizduotas tas vaikas, vizualia...

Kuomet pragaras randa kelią pas mus Ne pirmas kartas, kai aš taip vėlai skaitau siaubo šedevrus. Negaliu paaiškinti ką aš skaičiau ir veikiau ankščiau, kad tik dabar mano rankose atsidūrė „Egzorcistas”. Pradėjau skaityti dieną, nes esu siaubinga bailė. Vėliau, įsiskaičiau ir buvo jau nebesvarbu kas bus skaitant vienai, vakare, nes jau ryte rijau knygos puslapius. Garsi ir sėkminga aktorė Krisė pasinėrusi į žvaigždės gyvenimą. Vaidyba, vakarėliai, du namų tarnai ir dukros Reganos auklė – moters kasdienybė. Nesėkmingą šeimyninį gyvenimą kompensuoja vaidyba, populiarumas, garsūs draugai ir dukra. Moteris netikėtai gauna išsvajotą pasiūlymą pačiai režisuoti filmą, nors kankinama nepasitikėjimo savo jėgomis, ji priima pasiūlymą, kurio galiausiai vis dėlto tenka atsisakyti. Viskas apsiverčia, kai sunkiai suserga dukra. Tačiau liga pasirodo būsianti kažkas sudėtingesnio ir netelpančio į moksliško, racionalaus paaiškinimo r...

Kupina paslapčių ir magijos šeimos istorija Knygą dažnai matydavau aptarinėjamą socialiniuose tinkluose, todėl bibliotekoje, lentynoje ji mane tiesiog kvietė perskaityti. Tik pradėjusi skaityti pasijaučiau lyg pasinėrusi į tamsią pasaką. Amsterdamas, XVII a. ir viską apjungiantis viršelis.  Vos sulaukusi aštuoniolikos, Petronela Ortman išteka už turtingo pirklio Johano Branto. Tai turėjo būti jos išsigelbėjimas, kai gimtuosius namus užplūdo nesėkmės. Tačiau nuo pat pirmų minučių atvykus į naujuosius namus, jauna mergina supranta, kad nebus tikėtosi gyvenimo. Vyro sesuo Marina pernelyg paslaptinga bei nemaloniai nusiteikusi. Du tarnai, Kornelija ir Tutis taip pat atrodo be galo svetimi. Na, o savo vyrą mergina sutinka tik po kelių dienų, kuris taip pat jos vengia. Visi įvykiai namuose atsiduoda šalčiu, nuolat jaučiasi įtampa ir kažkokia didelė paslaptis.  Romano magija prasideda nuo brangios ir nepraktiškos vestuvine...

Paslaptingas namas ir amžinos jaunystės kaina  Viena iš knygų gautų per Kalėdas. Vis neprisiruošiau pradėti, nes turėjau prisitempusi knygų iš bibliotekos. Kai pradėjau skaityti, net pati nepajutau kaip vienu prisėdimu perskaičiau nemažą dalį knygos. Iš tiesų įtraukianti knyga. Neįmanoma paskaityti truputį ir padėti, norisi išsiaiškinti namo paslaptis. Sleido namas tarytum pasaka su siaubo elementais. Mistiškos durys, kurias gali atverti tik išrinktieji. Namas, kuris atsiranda tik tam tikru metu, konkrečiam žmogui. Paslaptingi paveikslai kabantys senojo namo laiptų pašonėje ir keistas laikrodis, nežymintis įprastų valandų. Namo šeimininkai, kiekvieną kartą vis kitaip prisistatantys ir visada to paties amžiaus. Kiekvienas skyrius persikelia keliais metais į priekį. Pakviestieji į Sleido namą jame ieško kažko sau. Vieniša motina su sūnumi tikisi pradėti gyvenimą iš naujo, detektyvas atranda meilės nuotykius, patyčias pati...

Patogupirkti.lt knygų apžvalga Kai gaunu reklamų, ypač man visiškai nereikalingų, paprastai mane tiesiog pagauna siutas. Kol visai netyčia nepastebėjau elektroniniame pašte plaukiojančios eilutės, kurioje skelbiamos knygų nuolaidos. Kur buvus kur nebuvus aš jau sėdėjau jų tinklapyje kol peržiūrėjau visas siūlomas knygas.  Visada galvojau, kad Patogupirkti.lt kažkas panašaus į visas tas internetines parduotuves kuriose parduodamos kone visų sričių prekės. Nors pavadinimas ir ne itin knygiškas, bet svarbu galima rasti galbūt neblogų skaitinių. Surizikavau užsisakyti kelias knygas, paprastai aš labai bijau pirkti internetu kai negaunu pažįstamų žmonių palaiminimo, kad ten saugu. Dėl knygų ėmiau ir surizikavau. Užsakymą pristatė tvarkingai, paskutinę pristatymo dieną, jei atvirai, nieko kito ir nesitikėjau, nes kaip tik buvo išpuolęs Lietuvos šimtmetis, o visi mes žmonės ir norime pailsėti nuo darbų. Baiminausi sulamdytų, nučiupinėtų, apiplyšusių ar kitaip la...

   Knygų mylėtojų aksesuarai Skirtukai. Idėjos, gamyba.  Kurti, kiek pamenu, mėgstu nuo vaikystės. Mėgstu atnaujinti senus daiktus arba pasidaryti ką nors naujo. Šią saulėtą dieną nusprendžiau pasidalinti savo netobulais, naktinėtojos skirtukais. Paskutiniu metu vis neprisiruošiau pasidaryti ypatingesnių skirtukų ir štai, vieną vėlų vakarą, kaip sakoma, man atėjo įkvėpimas.  Skirtukams gaminti pasirinkau kartoną ir nuo švenčių likusį dovanų pakavimo popierių. Gamybos eigos net nėra ką aiškinti: išsikirpti iš kartono formą ir ją apklijuoti popieriumi. Vienam iš skirtukų prikabinau kutuką, nes neatsispiriu visokiems menkniekiams. Paprasta, greita ir pagaliau vėl atnaujinti knygų aksesuarai.  Priemonės Kiek anksčiau betapydama paveikslą, tuo pačiu buvau pasidariusi ir skirtukus. Čia jau fantazijos reikalas ką piešti, kokias spalvas rinktis. Gal išvis, kaip, kad padariau aš  –  visą tiesiog juodai. Tiesa, jam planuoju  dar pridėti ...

Gyvenimas pagal žvaigždes ir papročius Visi š kai netik ė ta knyga. Turiu pripa ž inti, mano rankose atsid ū rusi d ė l blizgan č io vir š elio. Ž vaig ž d ė to vir š elio. Svars č iau net neprad ė ti, kai pama č iau jog knygos veiksmas II-ame am ž iuje, nemano knyga galvojau bus, turėdama omenyje istorijos pamokas ir tuos senus senus laikus, kurie man visada atrod ė tokie atgras ū s bei š alti. Maloniai nustebau kaip greitai perskai č iau Glesum. Prisėdau ir negalėjau atsitraukti, labai lengva skaityti  d ė l pasakojimo puikia glausta kalba. Persona ž ai tokie paprasti, ma ž ai kalbantys, susitelk ę į savo kasdienius reikalus. Vardai labai paprasti, paprastai kažką reiškiantys, pavyzdžiui Glesum, lotyniškai reiškia gintaras, taip pavadinta pasigrobta iš kitos genties mergina, dėl savo išvaizdos. Bene labiausiai įstrigo Boba vilkų apgraužta koja , nereikalingas vardas, nes ir taip visiems aišku. Skaitydama prad ė jau justi j u...