Knygos ir tapyba

Romantiška istorija su lengvu mistikos dvelksmu bei kriminaline gija  Tik pradėjau skaityti ir jaučiu tą romantiką, veikėjus vienas kitam iškart kritusius į akį ir keistą elgesį, neva jie galbūt ir netraukia viens kito. Tokia knyga, kai skaitai ir juokas ima, nes jau kaip ir žinai kokia pabaiga laukia, bet skaitai toliau, nes pasakojimas toks lengvas ir paprastas. Net tas nuspėjamumas neerzina, nes leidžia visiškai negalvoti ir plaukti pasroviui tomis intrigomis. Kara ir Eidenas, šio romano pagrindiniai veikėjai, kuriuos be jokių įmantrybių pavadinčiau tiesiog priešingybės traukia. Knygų mylėtoja Kara, kurią į darbą pilyje gena smalsumas rasti kadaise čia gyvenusio rašytojo dingusį rankraštį ir Eidenas, turtingas paveldėtojas dar ir antikvarinių vertybių bylų detektyvas. Vienas praktiškas ir santūrus, kita svajotoja. Žodžiu, nieko naujo romantinėse istorijose. O jau bibliotekininkės-archyvarės Karos fantazija... Pokalbiai su pilies vaiduokliais, vis kylantys vaizdiniai ...

Susuko mintis siužetas. Kelis kart patikėjau dėl žudiko ir likau apgauta. Puiku, nes netikėtumas ir įtampa neleido atsipalaiduoti. Nebuvo laiko savo apmąstymams ir spėlionėms, nes tempas žėrė vieną įvykį po kito. Pridurčiau, kad pasakojimas detalus ir vaizdingas – toks kinematografiškas. Aukos nukankintos, vaizdiniai ryškūs ir šokiruojantys. Išradingas ir atidus detalėms žudikas, vedžiojantis tyrėjus už nosies ir keliantis siaubą visuomenei, ypač vienai, seniai mokyklą baigusiai klasei. Asmeninis nuklydimas skaitant – visada paperka tie personažai, kurie turi panašių bruožų ir interesų: „Būdama maža ji mėgdavo lankytis šioje bibliotekoje. <...>. Žiūrėdavo vaikiškus spektaklius ir filmus buvo perskaičius beveik visas knygas iš jaunimo literatūros skyriaus. Valandos tiesiog skriete skriedavo, nė viena sekundė nebuvo nuobodi. Kartkartėmis leisdavosi į atradimų kelionę po didijį pastatą, sudarytą iš kelių korpusų, – netikėčiausiose vietose galėdavai atrasti duris, vedančias ...

Mėgstantys rusų literatūrą mane supras, kokie tai ypatingi tekstai. Nusiteiki ir skaitant pasileidi į kitą pasaulį, sukurtą ypatingos autoriaus kalbos ir minčių bei skaitymo metu kylančių vaizdinių ir jausmo. „Durnių mokykla“ tai kūrinys, kurį reikia jausti, mėgautis istorijomis, kurios neretai išsiveržia pro realybės ribas, istorijomis, kurios mainosi, būtos ir nebūtos. Susidvejinusios asmenybės pasaulis. Prisiminimai, aplinkos stebėjimas, pokalbių dalys. Vieną mintį užgožia kita, jos persipina, grįžta atgal, tada vėl pasimeta laike ir vėl stoja į vietas. Atsiskleidžia kas tikra, o kas pasirodo net neegzistavo. Žmonės kalbasi ir nesvarbu, kad vienas iš jų jau miręs. Berniuko gyvenimas surinktas iš nuotrupų. Berniuko iš durnių mokyklos. Tiksliau būtų sakyti, dviejų berniukų, kurie dalinasi vienu kūnu. Pasakojimas, kurio nėra, tik vaizdiniai, pokalbiai, akimirkos, žmonės, prisiminimai. Esam čia ir staiga mes jau kitur. Galiausiai pasirodo, kad to net nebuvo, kad žmogus su k...

Labai bijojau, kad nuvils išankstinė nuostata, juk viršelyje skelbiama: „Jo Nesbo skaitytojams”. Dažnai tokie pareiškimai sukelia stipresnius lūkesčius ir tenka nusivilti. Čia ne tas atvejis. Pagaliau. Jau buvau įpusėjusi knygą kai susimąsčiau, kad negaliu sustoti, nes įdomu kas bus toliau. Vadinasi knyga verta dėmesio. Nieko nesakau, būna ir stipresnių detektyvų, bet šis, apie žudiką žudantį mažas mergaites ir keliantį daug klausimų apie savo asmenybę – turi tą tamsią bei intriguojančią gyslelę. Klaidinanti informacija apie žudiką, klaidinantis tyrėjų požiūris sudaro labai sukto žudiko vaizdą. Viena pagrindinių detektyvių turi kažką panašaus į parasensorinius gebėjimus, stiprią nuojautą ir neeilinius mąstymo bruožus. Kaip įprasta detektyvo žanre, ji ir dirba laužydama taisykles, nusižengdama darbo metodams, žodžiu, tokių savavališkų tyrėjų paskendusių tyrime sutinkame dažnai, tik čia atsiranda ir labiau išskirtinių kontroversiškų bruožų. Perskaičiau ir jaučiu, kad pami...

Kaip aš džiaugiausi parsinešusi dar vieną ir dar neskaitytą R. Gavelio romaną namo. Padėjau prie kitų Gavelio knygų, naują, žinoma, su balandžiu viršelyje. Ir ką? Pradėjau taupyti. Negaliu pasakyti kas man yra su autoriaus kūryba ir ką darysiu perskaičiusi paskutinį dar mano neskaitytą romaną „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Negaliu paaiškinti kas mane taip veikia. Tas mano besaikis ieškojimas kažko slapto, įprasminto sekso scenose, personažuose, kurie lyg atgimsta visuose romanuose, tik kiek kituose pavidaluose, skirtingais vardais, bet jų vidus... jis vis tiek ištrykšta. Ir Vilnius su tais balandžiais. Pilka, viskas pilka. Nepabėgsi nuo to. Net ir kitame mieste, kitoje šalyje bet kada viskas ims ir virs Vilniumi, su savo gyventojais ir pilkuma. Paskutiniąjame romane yra kažkokia nuojauta. Lietuva nepriklausoma, bet vis tiek pilka ir be veido. Žmonės nesupranta ką daryti su laisve? Ar jie bent žino kas tai yra ir ką su ja veikti? Septyni avatarai. Skirtingos ir tuo pačiu persipyn...

Žudymo aistra Savo laiku tai buvo labai populiarūs ir mėgstami autoriaus detektyvai. Pabandžiau „Bikinį”. Nenuvylė. Ne veltui knyga bibliotekos skaitytojų numylėta. Siužetas grynai lyg žiūrėtum filmą. Detalės, personažai, įvykių srautas, visa tai įdomu ir itin vaizdinga, nesunku mintyse dėliotis ryškius vaizdus ir pajusti kuriamas emocijas. Įdomus asmeninis pastebėjimas: knyga gali sukelti nostalgiją. Tik ne dėl žudynių, o dėl praeito dešimtmečio madų. Dabar jau retai naudojami telefonai su mygtukais, buitinė technika kurios dažnas jaunuolis neprisimena, automobiliai, drabužių mados - dabar primiršti, o kadaise populiarūs ir dažnai matyti daiktai.  Nesinori labai plėstis ir per daug atskleisti siužetą, nes detektyvuose smagiausia pačiam kapstytis įvykiuose ir piešti mintyse žudiko portretą, todėl rašau tik tiek, kad istorijos pradžia man priminė CSI serialą, o kuo toliau tuo įdomiau. Pats tas šį Bikinį neštis į paplūdimį, jeigu net ir atostogų metu liekate ištikim...

„Naciai siekė ne tik išžudyti žydus, bet ir suniokoti jų kultūrą. <...> šimtus tūkstančių kultūros vertybių išvežė į specialiąsias bibliotekas bei institutus Vokietijoje, kad galėtų ištirti tautą, kurią ketino sunaikinti.“  Mačiau tas baisias nuotraukas su krūvom išžudytųjų, lagerius, krosnis – žmonių žudymo aparatas plačiau žinomas negu kita pusė – kultūros naikinimas. Tai viena iš priežasčių kodėl ši knyga mano rankose.  Daug informacijos, faktai literatūriškai interpretuojami, atkuriami geto šviesuonemės pokalbiai. Atsiskleidžia žmogaus stiprybė ir pasiaukojimas savo darbui bei kultūrai. Man buvo nežinoma „Popieriaus brigada”, kurią sudarė keli asmenys, pasišventę rizikuoti gyvybe dėl knygų gelbėjimo nuo nacių grobstymo ir naikinimo. Šių kelių žmonių atsidavimas ir sunkus kelias, tuo metu net nežinant ar jis pasiteisins, davė tokių rezultatų, kad net ir po keturiasdešimties ir daugiau metų jau kitų kartų atstovai matydami jų darbą netramdė ašarų sumišusių ...

„Kaip nesitaikantys su taisyklėmis keičia pasaulį “ Kūrybiškumas ir kaip jis reiškiasi įvairiose srityse. Kada jis gali būti naudingas atnešti naujus vėjus nusistovėjusiai ir dažnai sustabarėjusiai bei neefektyviai veiklai. Drąsa pasipriešinti esamai tvarkai. Naujos idėjos ir kaip jas priima aplinkiniai. Kam ir kada galima viešai paprieštarauti, kad būtų pasiektas tikslas, bet nežlugtų karjera.  Sėkmingos verslo idėjos: kokie buvo jų trūkumai, kas lėmė populiarumą. Kaip elgtis su originalumu? Ar užtenka tik naujos idėjos? Kodėl svarbu mokėti ją pateikti? Ar galima nuspėti, kad pristatomas produktas turi šansų ar tai niekinė idėja. Iškeliama dar daugiau klausimų ir ieškomi atsakymai bei lemtingi dėsningumai. Pavyzdžiui, kodėl ne visada gerai būti atradėju? Kodėl naujas, inovatyvus produktas dažnai būna pasmerktas žlugti, nors konkurentai sėkmingai kuria panašius gaminius?  Autorius iškelia pavyzdį, jį aptaria, pabrėžia jo temai aktualias mintis. Puikiai...

Pradedama autoriaus gyvenimo akimirkomis. Ryškūs vaikystės prisiminimai, paremti detalėmis. Pavyzdžiui, statulėlė, kuri vaikui žadina vaizduotę, namai, ta vidinė erdvė, pilna kvapų, garsų. Senelis prisiminimuose išlikęs kaip simbolis - autoritetas, visažinis ir išmintingas. Trumpai tariant, prisilietimas prie autoriaus vaikystės per artimą erdvę.  H. Hesse domėjimosi sritys formuojasi vaikystėje, vėliau jos plėtojamos, atsiranda naujų krypčių. Nuolat ieško savęs. Bando pamaitinti sielą dirbdamas knygyne, antikvariate. Visur atsiranda nepasitenkinimas, mylima veikla nublanksta ir nebetenkina.  Svarbus žmogaus ryšys su gamta. Reikia mokėti sustoti, neskubėti ir atrasti grožį bei gebėti juo pasimėgauti. Tarp namų dangus matosi, o žmonės vis tiek nesugeba prilėtinti tempo ir žvilgtelėti viršun.  Autoriaus lyrinis subjektas svajoja apie prieglobstį. Svarsto kas tai yra, ar tam reikia prabangios vietos ar užtenka kapo duobės. Galbūt žmogui vis viena būtų negana, n...

Vakarienė prabangiame restorane ir šeimos paslaptis  Nugirdau, kad visa knyga apie vieną vakarienę, kurios metu aiškėja paslaptis. Reiškia, turėtų būti psichologinės įtampos. Įdomu.  Sukuriama intriga. Kažkas atsitiko, šeimos nariai ne viską žino. Vakarienės metu pradeda aiškėti daugiau detalių, daugiau paslapčių, pradedamas telkti dėmesys į paprasčiausius gestus, kūno kalbą, veido išraiškas. Iškyla prisiminimai, mintys dėliojamos veikėjų galvose bandant suprasti kas vyksta.  Vakarienė, kurios metu skleidžiasi santykiai šeimoje. Dvi skirtingos šeimos, kartu ir viena didelė šeima. Kai tarp sutuoktinių nėra paslapčių, veiksmai, mimikos pažįstami iš pirmo žvilgsnio ir atsitikus nelaimei idilė keičiasi, gyvenimas verčiasi aukštyn kojom. Ar tikrai pažįsti kaip nuluptą savo antrąją pusę? Ką išduoda vienas vienintelis gestas, mostas, net žvilgsnis? Kas svarbiau, šeimos narių gerovė, o gal karjera?  Baltos lankos, 2015.  Herman Koch „Vakarienė”....

Kas tas Jordan Belfort buvau susipažinusi filme „Volstryto vilkas“ . Nepamenu kur pamačiau šitą knygą ir kaip susiejau, kad čia tas pats žymusis Volstryto verslininkas, bet kaip visada, jei knyga man kelia įtarimą, nepuolu pirkti, pirmiausia jungiuosi LIBIS ir žiūriu gal yra bibliotekoje. Buvo. Buvo ir eilė, tiesa ir tebuvau viena laukiančioji ir neužilgo jau varčiau knygą, kuri man leis tapti pardavimų eksperte. Kurgi ne, galvoju, man padavus net ir patį populiariausią daiktą, greičiausiai vis tiek niekam neįsiūlyčiau. Nesu iš tų gimusių parduoti, nesugebu įtikinėti, galvoju, reikia bent pasidomėti ką siūlo tokia literatūra. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl neskaitau tokios literatūros, tai vis tie nupoliruoti jų autoriai, tos rėkiančios antraštės, skambūs žodžiai, žadamas stebuklingas poveikis, gyvenimo pasikeitimai ir, dažniausiai, informacijos trūkumas.  Vilko kelias iš pirmo žvilgsnio pasirodė pernelyg rėkiantis, autoriaus pasitikėjimas savimi net kelia nerimą ...

Istorinis romanas apie paskutinę moterį Islandijoje nuteistą mirties bausme. Ką turi jausti žmogus žinodamas savo mirties datą? Kokia to žmogaus istorija? Gamta . Vasara labai trumpa, ruduojanti žolė praneša apie artėjančią žiemą, kuri atneša šaltį ir sunkias gyvenimo sąlygas. Žiema atšiauri, žmonės norėdami išgyventi privalo būti darbštūs, vasarą megzti kojines, artėjant šalčiui papjauti gyvulius ir juos išmėsinėti, paruošti odą bei kailį naudojimui sau ir pardavimui. Kalnai, jūra, skurdi augmenija, uogos, dirbama žemė. Paprasti nameliai, langai iš odos, stikliniai tik pas turtinguosius. Maistas . Džiovinta žuvis, taukai, virti savo užauginti gyvuliai. Pieno gaminiai. Kava prabangos dalykas. Druska ir ta brangi. Nuteistosios portretas . Nuteistoji Agnes prisimena savo gyvenimą kai buvo tarnaitė. Bando suprasti klaidas, svarsto savo pasirinkimus. Skausmas, sunkus darbas, netektys. Gyvenimo kvestionavimas. Kas būtų jei būtų gimusi tvarkingoje šeimoje? Kuri nejautė skurdo?...

Detektyvas su fantastikos elementais Susumuosiu taip, viskas prasidėjo nuo Breidžio ir Daikto Nr. 1. Kas tas Breidis? Psichopatas - savižudybių genijus. O Daiktas Nr. 1? Matote, Breidis turėjo gyvenimo planą, jam teko pašalinti neįgalų broliuką ir išrasti kokį novatorišką prietaisą atnešianti sėkmę ir sukursiantį jam su mama patogų, viskuo aprūpintą gyvenimą. Tiesa, jo išradimai nespėdavo su rinka ir sėkmė aplankydavo kitus. Nelaimei, tie išradimai buvo pakeisti ir pritaikyti kitur. „Budėjimas baigtas “  yra trečioji detektyvo Bilo Hodžeso trilogijos dalis. Pirmoji knyga „Ponas Mersedesas “  supažindina su žudiku pramintu Ponu Mersedesu, antrojoje dalyje „Radybos “  tyrimo objektas visai kitas, psichopatas merdėja. Trečiojoje dalyje prasideda linksmoji dalis, žmogus-daržovė pradeda vėl žudyti. Paskutinėje dalyje jaučiama daugiau fantastikos, būdingos S. Kingo kūrybai. Hodžesas, į pensiją išėjęs policijos detektyvas, negalėdamas mėgautis užtarnautu poilsiu, s...

Magiškas prisiminimų laikas Kas yra pasaulis? Kaip jis buvo sukurtas? Kodėl žmonės skanius žirnius sugadina sudėdami juos į konservų skardines? Vaikui kyla klausimai, jis ieško atsakymų, kovoja su neteisybe , bet visada savo pasaulėlyje tarp blogų dalykų sugeba pasimėgauti skaniu gabalu pyrago. Magiškas vaiko pasaulis ir sudėtingi bei vaikui sunkiai suvokiami dalykai sukuria kitą pasaulį, ten kur kūdra tampa okeanu, auklė tėra supelijusių skudurų krūva, o kaimynės gatvės pabaigoje net ne žmogiškos būtybės. Liūdesį, kad į gimtadienį neatėjo nei vienas draugas, o sesutė visada laiminga, nuo kurios visos bėdos atšoka, berniukas palieka už nugaros ir pasineria į stebuklingus pasaulius knygose. Ten jis keliauja, kovoja, mokosi ir džiaugiasi gyvenimu. Istorija, kupina niūrumo, vaikiško naivumo ir skaudžių dalykų, vaiko akims nesuvokiamų, bet paliekančių žaizdelę širdyje. Skaitant liko kartėlis dėl tėvo elgesio. Vaiko akimis suaugusiųjų veiksmai atrodo kitaip, kartais mažieji ne viską s...

Kai mirtis lipa ant kulnų Horizonte nuolat pakibusi saulė. Paprasti namukai, dar paprastesni jų gyventojai. Užkampis šiaurėje. Atoki medžiotojų trobelė. Jie randa ir čia. Žvejys visada nori kūno. Nėra galimybės rinktis. Džono darbas perimtas ryžtingesnio, atliekančio pavestą užduotį iki galo. Kriminalinis trileris apie Oslo mafiją, bandymą pasislėpti nuo mafijos šulo pravarde Žvejys ir gimusius jausmus atokiame bei religingame kaimelyje. Pradėjus skaityti įsitempi ir taip iki pabaigos negali atsipalaiduoti. Kai tenka rinktis gyventi ar mirti žmogus pasidaro išradingas ir skaitant tenka pasiraukyti dėl nemaloniai vaizdžių detalių. Tuo pačiu, nepaisant susidariusios situacijos, negali pasipriešinti ir kaip žaibas dėjusiems jausmams. Toks tas Džono gyvenimas, sudėtinga praeitis ir pasirinkimai dėl kurių gyvenimas pakibo ant plauko. Kai atsiverti „Vidurnakčio saulę” sulaikai kvėpavimą ir tik užvertus gali atsikvėpti. Prieš pradėdama skaityti jaudinausi, kad pernelyg trumpa kn...

Pabėgimas  Vis kirbėjo mintis ar tikrai Sofija pabėgo iš namų savo noru ar čia tik sielvartaujančios mamos apmąstymai ir bevaisės paieškos sukelia tokias mintis? Kas turi atsitikti, kad paauglė paliktų savo gyvenimą, šeimą, draugus ir pradingtų slapčia. Ar pabėgusieji grįžta? Pasakojimas vystomas mamos Keitės akimis, atsiskleidžia begalinis liūdesys, nežinia, kartais pyktis. Užkabinami kiti šeimos nariai, jų santykiai su pačiu pabėgimu ir susitaikyti negalinčia mama. Gyvenimas griūna. Keitė negali susitaikyti su dukros dingimu, kai visi aplink jau grįžta į gyvenimą. Ji lieka viena. Visi bandymai tik blogina moters situaciją, bet motinos meilė ir ryžtas stipresni. Veiksmas lėtas ir slogus, bet nuo jo sunku atsitraukti. Pabėgimo istorija iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatinga: paliktas atsisveikinimo raštelis, paimti keli daiktai, vyksta policijos tyrimas. Tačiau laikui bėgant net smulkmenos pradeda kelti įtarimą. O ką jaučia pati pabėgusioji? Antras skyrius padeda atsik...

Nurauta istorija. Kaip susijęs sojų padažas ir pasaulio gelbėjimas  Kaip ir „Vienas namuose” taip pat ir „Patį baisiausią filmą” tradiciškai vis peržiūriu. Atrodo moku mintinai visą scenarijų, bet kartas nuo karto norisi vėl pažiūrėti, nes žinau, kad nenuvils bei bus galima prisinešti kalną užkandžių ir garsiai kramtyti, juk galima ko nors ir nenugirsti. Žodžiu, puikus smegenų atjungimas. „Džonas pabaigoje miršta” irgi toks nutrūkęs kūrinys. Lyg skaityčiau „Patį baisiausią filmą”. Savotiškas humoras, pavėpę personažai, paranormalūs reiškiniai, atsiranda ir kitos gyvybės formos ir, gerai pagalvojus, ko tik čia neatsiranda. Skaitai ir jauti, kad tuoj dės kokią nesamonę, juokelį, bet visa tai kabina, plevesuoji sau ten kažkur įykiuose kaip amžinas paauglys, nors ir trisdešimt į šikną jau stuksena. Jeigu nėra atsakomybės asmeniniame gyvenime, požiūris į darbą kaip nebrendylos, tai nesitikėkite rimtos reakcijos ir gelbėjant pasaulį. Iš pradžių pareiškiau sau, kad tai ne m...

Aistromis kunkuliuojantis detektyvinis trileris  Viskas prasidėjo teisme nagrinėjant bylą dėl mergaitės globos. Ginčas tarp dabar globos teises turinčių senelių ir vienišo tėvo. Žmogus apsirengęs dažytojo kostiumu įsiveržia į teismo salę ir ima šaudyti. Mergaitės tėvas, policininkas, negali nereaguoti ir imasi gaudyti šaulį. Toks spontaniškas poelgis gali nulemti tolimesnį bylos nagrinėjimą dar prastesniu sprendimu tėvui. Dukrelės globos teisės pakimba ant plauko, o į istoriją įsipina aistringi jausmai teisėjai ir siužeto įtampos laipsnis iškyla.  Verta paminėti, kad tie aistringi jausmai tekste tiesiog sprogsta, sukeldami aršias diskusijas tarp skaitytojų ir suteikdami pačiam romanui aistringą foną. Įtampa bei baimė dėl teismo nuosprendžio visą skaitymo laiką neapleidžia, tuo pačiu vyksta gyvenimas, kur žmonės pasiduoda jausmams, emocijoms ir laviruoja savo darbo metodais. Nauja pavardė, papildysianti mano mėgstamų autorių sąrašą. Alma Littera, 2017.  S...

Nuo žmogaus pradėjusio sėslų gyvenimą ir išsivertusio su keliais daiktais, iki žmogaus, kuriam vis negana  Visi laikai, skirtingi amžiai, skirtingi žmonės, skirtingas jų pasaulis. Kiekvienas puslapis talpina vis ką nors naujo, palaipsniui skleidžiasi mūsų istorija, parodydama žmogaus pasirinkimus ir jų pasekmes, vystymąsi ir fiziškai, ir psichologiškai.  Kokį kelią žmogus nuo žmogbeždžionės laikų nuėjo iki dabar. Autorius atskleidžia ne tik raidą, bet juntamas ir požiūris. Užkabinamos visuomenės temos, jaučiamos ir socialinės problemos. Žmogus pradeda užvaldyti pasaulį, gyvulius priverčia paklusti ir iš to gimsta gyvulininkystės pramonė, kiti gyvūnai tampa tik maistu, be galimybės išgyventi. Daugiau neatskleisiu, bet tai tik viena maža mintis gvildenama „Sapiens”.  Viskas čia glausta, bet įdomu ir stebina, kiek informacijos galima sudėti į vieną knygą.  Tekstas neperpildytas faktų, todėl skaityti lengva ir malonu. Labai gražūs palyginimai, padedantys l...

Tobula auklė Pirmas knygos sakinys įkyriai nusėdo mintyse. Didysis siaubas jau įvykęs, skaitytojas išmuštas iš vėžių su galimybe toliau kapstytis žmogaus mintyse. Leila Slimani atveria itin aktualią socialinę temą jauniems tėvams, ypač moterims, priverstoms skaldyti save į motiną, ir darbuotoją. Kaip neretai susižavėjau viršeliu. Kontrastas tarp juodo baliono ir knygos pavadinimo lopšinė. Žodis turėtų konotuoti teigiamus, su vaikais susijusius dalykus, todėl balionas lyg ir į temą, bet jo spalva juoda. Kuriamas kontrastas, tuo pačiu supriešinami vaikiškų dalykų reikšminiai atspalviai ir atsiranda nauja reikšmė. Santykiai šeimoje atsiradus vaikui. Kaip ir daugelis šeimų, čia vyras su moterimi dalinasi darbais, moteris aukoja karjerą dėl vaikų ir praranda pilnatvę. Noras grįžti į darbą vyro nesutinkamas džiugiai, bet randamas kompromisas - auklė. Netikėtai pasitaikius tobulai auklei, kuri ne tik mielai rūpinasi vaikais, bet ir tvarko namus, skiria daug laiko gyvenimas įgyja...

Siaubo novelės Pasakojimai persmelkti tamsos ir niūrumo. Personažų nevilties ir siaubo akimirkų. Visa apimančios baimės ir klaikios nežinios. Mirusieji maišosi tarp gyvųjų, o kartais ir patys gyvieji stovi ant ribos, skiriančios realybę nuo anapus. Jei kurioje novelėje nėra nieko antgamtiško, sumišimo įvarys žmogaus pasąmonė, valdanti gąsdinančius žmogaus veiksmus. Nepulsiu aptarinėti visų autorių, nes jiems bus skirti atskiri, platesni įrašai, kad išvengčiau kartojimo, čia išskirsiu vieną: Ambroce Bierce.  Galiu paantrinti, tikrai, stilius panašus į Edgaro Po. Trumpos novelės, parašytos tamsiu melodingu tonu. Neaišku ar vizualus siaubas egzistuoja ar tai tik ryški personažo vaizduotė.  Ištraukime vieną iš novelių: „Halpino Freizerio mirtis”. Baimė nežinia kokių nežemiškų būtybių. Halpinas Freizeris jaučia grėsmę savo gyvybei. Paklydęs miške blaškosi, jaučia mirtį, bet tikisi nelikti visai sunaikintas. Sapnuoja kraują, jaučiasi kažką nužudęs, nežinia varo iš pro...

Prabangaus gyvenimo būdo sadistas  Volstryto brokerio Patriko Beitmano gyvenimas be pagražinimų ir nutylėjimų. Prabangus gyvenimo būdas, populiariausi vakarėliai, restoranai, egzotiški patiekalai, dizainerių drabužiai, gražiausios merginos ir garsūs asmenys pašonėje. Ar to užtenka išvaizdžiam ir turtingam vyrui? Ne. Be to jis mėgaujasi benamių žudymu, prostitučių kankinimu, narkotikais, apskritai bet kuo, kas šauna į galvą ir ko norisi. Knygoje dominuoja ne tik smurtas, čia gausu informacijos apie prabangius daiktus, maistą, minima daug žmonių pavardžių. Veikėjai nuolat konkuruoja tarpusavyje, siekdami pasirodyti galingesniais, turtingesniais, gražesniais. Vienas turi soliariumą namuose, kitas stengiasi pasipuikuoti kuo nors dar brangesniu. Vyras stebėdamas aplinką, mato tik firmas, dizainerius, pavyzdžiui, nusakoma visa draugo apranga, kokio dizainerio kostiumas, iš kur liemenė, kokia piniginė, batai, net kojinės ir tos nelieka nepastebėtos. Moterų apranga taip pat nuse...