Knygos ir tapyba

„Jis praleido ne vieną dieną stengdamasis apsimesti, kad neturi šio sugebėjimo; bandymas sviesti jį šalin tarsi nuodingą vorą, sučiuptą beropojantį ranka aukštyn, kai net kūną nupurčiusiam šiurpui likus tik atsiminimuose, vis dar dėkoji maloningam Apvaizdos įsikišimui, kad tau suteikta galimybė numušti šlykštynę šalin. Tačiau jam tokia galimybė niekada nebuvo suteikta. Ne, atšiaurūs mirties pranašai persekiojo jį nuolat neduodami nė akimirkos atsikvėpti. Atpažindavo juos vos išvydęs ir žinojo, kad jie tikrai ne optinė apgaulė, tikrai ne prasto alkoholio sukeltas proto užtemimas, o pranašystės, kurias sukeldavo aiškiaregystės dovana, suteikta niekada jos netroškusiam žmogui.” 14 psl. Pati pradžia priminė filmą „Galutinis tikslas“, dėl pagrindinio personažo gebėjimo matyti konkrečiam žmogui gresiančią mirtį. Taip ir prasideda romanas, kai grupė vyrų traukiniu vyksta dirbti į naują objektą, o pakeliui Arlenas pastebi mirties ženklus, bando įspėti bendrakeleivius, kurie žinoma, į t...

Kaip įtraukti knygas į savo gyvenimą.  Arba keli labai lengvi ir kasdieniški patarimai kaip rasti kelias minutes skaitymui.  Ruduo pačiame keitimosi vyksme: vis šalčiau ir šlapiau, vakarai ilgėja, medžiai plikėja, spalvingų lapų vis daugiau ant žemės ir jie virsta į puvėsį. Net ir neskaitantiems, pasinėrusiems į darbus, toks laikotarpis pats tinkamiausias atrasti laiko knygai.  Kaip rasti laiko?  Apkarpyti socialinių tinklų laiką ir bent po 20 minučių kiekvieną dieną tikrai liks. Pramoginiai žurnalai, televizija, serialai, taip pat kaip ir naršymas internete žudo laiką.  Prieš miegą. Ypač kai sunku užmigti, kamuoja nerimas, iš pat ryto laukia daug darbų, knyga padeda užsimiršti.  Anksti ryte. Prieš pradedant darbo dieną, atsikėlus anksčiau keliasdešimt minučių bus laiko paskaityti skyrelį kitą geriant rytinę kavą ar arbatą.  Pietų pertraukos. Vidutiniškai pietums skiriama apie valandą. Pavyzdžiui, kartais kokį trečd...

Psichologinių problemų sprendimas taikant jausmų paleidimo metodą  Paleidimo technika pagrįsta neigiamų jausmų paleidimu kuri leidžia žmogaus sąmonei tobulėti ir pasiekti kitus, aukštesnius lygius. Žemiausieji lygiai valdomi neigiamų jausmų, kurie trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, žmogų lydi nesėkmės, dažniau ir greičiau suserga, kankina prasta nuotaika. Kiekviena situacija stresinė, sunku priimti sprendimus, kankina slogios mintys, žmogus pats užsiprigramuoja save nesėkmei. Būtent ši technika padeda išsilaisvinti iš tų negatyvumo gniaužtų.  Neseniai skaičiau Rhonda Byrne „Paslaptis“, kai gyvenimo būdas paremtas pritraukimo principu: pritraukti pinigus, šlovę, geras emocijas, džiaugsmą, viską. Idėja tokia, kad galime patys nusiteikdami kontroliuoti kas ateis į mūsų gyvenimą. David R. Hawkins kaip tik siūlo paleisti neigiamus jausmus, tada pasiekiamas aukštesnis lygis ir man pasirodė panašų į pritraukimo principą, nes žmogus pasiekęs meilės lygį pats pradeda ją s...

Nei aš prijaučiu šiai šventei nei švenčiu. Tiesiog nuo vaikystės žavėjausi tuo Amerikietišku šventimu. Kostiumai, persirengėliai, dekoracijos, išskaptuoti moliūgai, saldainių prašymas. Be to siaubo literatūra mano mėgstamiausia, visada ieškau naujienų ir mėgaujuosi senais kūriniais. Tradiciškai pateikiu rekomendacijas, ką perskaičiau per metus po paskutinio Helovyno. Idealiai tinka tokie kūriniai rudeniui, kai norisi šiurpuliukų. Pirmoje nuotraukoje mano mėgstamiausias autorius - S. King ir keli Bookdepository laimikiai. Mano šių metų favoritai  Stephen King „Tas“  Šiais metais pasirodė naujas leidimas, abi dalys vienoje knygoje. 900+ puslapių, kurių nei vienas neprailgsta. Stephen King „Tamsoje be žvaigždžių”  David Seltzer „Lemties ženklas”  Robert Bloch „Psichopatas”  Bret Easton Ellis „Amerikos psichopatas“  Dažnai pastebiu, kad skaitytojai arba maišo šias abi knygas arba galvoja, kad tai viena ir ta pati, bet tai...

Netekus mylimojo, likimas atsiunčia kitą Rudenį man tik dar labiau suintensyvėja siaubo literatūros, kriminalų ir aštresnių trilerių poreikis. Nusprendžiau įterpti romantikos, tiesa su detektyvo elementais. Pataikiau kaip pirštu į akį išsirinkti. Tess Gerritsen man jau žinoma autorė, palikusi labai gerą įspūdį - detektyvai tobuli, su įtampa, intrigomis, paslaptimis ir nėra lengvai gliaudomi, plius autorės medicininės žinios labai pastiprina pasakojimus. „Laikoma kalta” kitoks kūrinys, turbūt akivaizdu, juk svajonių knygų serija. Vieno vakaro skaitinys. Pasitaikė man tokia pilna darbų diena, tai truputį romantikos prieš miegą lengvai sugėriau į save. Miranda Vud užmezga romaną. Vyras, žinoma, vedęs, turi dvynius, kilęs iš turtingos šeimos ir valdantis giminės verslą - „Šauklio” redakciją. Miranda jo darbuotoja, savarankiška, darbšti, bet naivi gražuolė. Visas veiksmas užverda, kai moteris nutraukia santykius ir netrukus randa buvusio meilužio lavoną savo lovoje. Ne...

Skaitydama „Naktį virš Tanžero“ atsiduriu Afrikoje, Maroke. Karštis prilėtina kvėpavimą, saulė kepina odą, drabužiai akimirksniu permirksta prakaitu ir limpa prie kūno. Matau mediną, spalvotas gatveles, turgaus šurmulį, žmonių apdarus. Autorė taip gražiai iš detalių piešia ir veikėjų portretus. Plonos, įdegusios rankos nukarstytos didelėmis, sunkiomis apyrankėmis, vyriškio juoda skrybėlė su violetiniu kaspinu ir dėmėmis, balta oda aptraukti kaulėti pečiai – tokios detalės užkabina, susideda į bendrą vaizdą, tokį spalvingą, įvairiatautį Tanžerą. Marokietiškos arbatos nesu nei ragavusi, nei girdėjusi apie tokią, kaži įmanoma vien skaitant apie svilinančią pirštus bandant atsigerti, be galo saldžią mėtų arbatą susidaryti realų įspūdį kokia ji yra? „<...> abi buvome toje pačioje vietoje, bet tuo pat metu – ir dviejuose labai skirtinguose Tanžeruose; aš nepajėgiau nė įsivaizduoti jos varianto, to džiugaus jaudulio kupino miesto, tinkamo viską pradėti iš pradžių. Mano versijoje...

Pirmoji, „Paklydęs“ („Kitos knygos“, 2014) Antroji „Ieškomas” („Kitos knygos“, 2015) Trečioji „Sekta” („Kitos knygos“, 2016) Ketvirtoji savarankiška „Gelmės” („Kitos knygos“, 2018) Savam stiliuj aš. Išsirenku knygą, tada pamatau, kad tai tik serijos dalis. Leidžiu sau imti skaityti tai kas traukia, nesidarau planų, nesu vieno žanro skaitytoja, todėl mano skaitiniai dažnai padriki. Turiu savo mėgstamiausius žanrus, bet mane kartais veda ir smalsumas, vis atrandu knygų tiesiog besiprašančių būti atverstomis. Taip ir su kriminaliniais romanais. Labai dažnai tai būna serijos, dar dažniau aš skaitau nuo vidurio. Šią įžangą parašiau tik perskaičiusi. Maždaug prieš metus. Dabar esu susigriebusi daugiau taip nebedaryti. Yra serija, reiškiasi tvarkingai ir skaitysiu, jokių pamačiau noriu negaliu nebebus. Vis gi gaila, kad stovi lentynoje vieniša neaptarta nors perskaityta. Net nuotrauką jau buvau padariusi. Taigi pasimetusi „Sekta”. Paviliojo būtent šis žodis. Traukia mane tokie ...

Skaičiau beveik mėnesį. Vieną savaitę išbraukiu iš gyvenimo, nes sirgau, nieko nepamenu, atrodo, kad pramiegojau atsimerkus ir likau dar labiau pavargus, net atsivertus knygos nebuvau. Nieko, visko būna, išgyvenam, judam toliau.  Knygų fronte grįžau į Derį. Oi kaip gerai buvo. Ruduo, keičiasi sezonas, vis šalčiau, nykiau, lietus dažnesnis, įsisupu į megztinį ir ieškau kur mano skirtukas tarp tų devynių šimtų puslapių. Nei vienas puslapis neprailgo. Nelaukiau kol baigsis, nejaučiau ištęstų vietų. Įtampa suderinta su jausmingumu.  Įžanga   Viskas prasideda nuo berniuko vardu Džordžis. Lietingą dieną vyresniam broliui Bilui padedant pasigamina popierinį laivelį ir išlekia paleisti liūties užtvindytomis gatvėmis. Džiaugsmą aptemdo nelaimė kai iš linksmo berniuko geltonu lietpalčiu belieka negyvas kūnelis nutraukta rankute. Šis įvykis buvo pradžia naujai draugystei, naujiems atradimams ir kovos pradžia. Tiesa, viskas prasidėję gerokai anksčiau, akylesni ir j...

Mėgstu viską planuotis. Savaitės planus, kasdienius darbus, aprangą, maistą, ne išimtis ir knygų fronte. Visada žinau ką kada skaitysiu, žinoma dažnai įterpiu ką nors naujo, bet preliminarus planelis visada sudėliotas.  Be abejonės pirmenybė mėgstamiausiems žanrams: siaubo literatūra, klasika, detektyvai, psichologiniai trileriai. Taip pat sudominusios naujienos, kurias nebūtinai renkuosi pagal žanrą. Čia gali sudominti tema, autorius, kartais net nugirstas atsiliepimas arba, nuskambės lėkštai, bet viršeliai taip pat pavergia mane, pasidaro įdomu ką slepia vizuali dalis.  Skaitysimų knygų krūvelę nuolat pildo ir bibliotekų lobiai. Dabar lankausi dvejose bibliotekose, ten nuolat kokio nors leidiniu laukiu eilėje, kurios visada ateina netikėtai, o aš paprastai nepraleidžiu savo progos. Kadangi knygas perku tik gerai apgalvojusi ir rečiau negu norėčiau, bibliotekose esu nevaldoma, išbandau viską kas patraukia.  Labai abstrakčiai pradėjau, dabar šiek tiek d...

Mano pirmoji per mėnesį perskaitytų knygų peržiūra. Vis neprisiruošiau susidėlioti, nors įdomu tokia asmeninė skaitymo statistika. Paprastai ką daro visi aš būnu kaip balta varna ir buvau iki dabar. Dažniausiai nespėju, nepastebiu besibaigiančio mėnesio ir niekad negaliu visų knygų sudėti į vieną kalną, nes didžioji dalis būna iš bibliotekų. Jei pirkčiau kiekvieną knygą kurios noriu – bankrotas ir šiaip per daug myliu bibliotekas, tad negaliu ten kartas nuo karto neapsilankyti.  Vidutiniškai perskaitau po vieną knygą per savaitę. Kartais mažiau, jeigu yra reikalų, kartais daugiau, kai turiu laiko arba geriau lieku nemiegojusi, bet paskaičiusi.  Niekada neskubu, atidžiai renkuosi ką skaitysiu, tad dažnai lieku patenkinta pasirinkimu. Be to esu lėta skaitytoja, mėgstu ir pasvajoti, ir patikusias citatas užsirašyti, ir dar karštos kavos puodelį pasistatyti šalia.  Mano sąrašiukas (kartu su nuorodomis į apžvalgas):  Charles Bukowski „Skaitalas“...

Kai neskaitome, pagavęs skaitymo blokas ar šiaip nuotaika paspoksoti televizorių - atrinkau patikusius ir mano manymu idealius rudeniui serialus. Vadovaujuosi pagrindiniu itin paprastu ir subjektyviu kriterijumi: ar man patiko? Negalėjau sustoti? Neieškau prasmingų, sudėtingų, gilias mintis gvildenančių, kai noriu atsiriboti ir tuščia galva pasinerti į istorijas. Kartais tiek visko prisikaupia, kad tas dar vieną seriją ir taip iki paryčių, labai padeda. Trumpai apie kiekvieną sukėlusį tam kartui lengvą priklausomybę: Tvin Pyksas (Twin Peaks)  Tiesiog klasika. Ryški atmosfera, intrigos, žmogžudystės ir visi tie keisti įvykiai.  Rūkas (The Mist)  Pagal Stepheno Kingo romaną. Kabina vien tai? Turėtų.  Amerikietiška siaubo istorija (American Horror Story)  Dėl šio tiesiog pamečiau galvą. Kaip laukiau vis naujų sezonų, kurie kiekvienas skirtingas, bet su tuo pačiu kabliuku.  True Blood  Vampyrai. Pagal mane tikros ir geros vampyrų i...

Kai šiltas vasaros dienas ir trumpas naktis pakeičia ilgi ir tamsūs vakarai, už lango ūžia vėjas, taip malonu pasidaro užsidaryti namuose, kur susikuriame jaukią atmosferą. Karšto gėrimo puodelis, žvakės liepsnelė, minkštas pledas ir knyga ant kelių. Su knygomis kiek kitaip. Norisi šiurpuliukų. Jei sutinkate, atrinkau detektyvus ir trilerius rudeniškiems vakarams, kurie pačiai paliko pagaugais nuėjusią nugarą. Pirmiausia, noriu išskirti skandinavų literatūrą. Tikri perliukai tokios tamsios, niūrios, stingsančios atmosferos. Ar tai detektyvai, ar trileriai visi jie skaitant įtraukia į nepaaiškinamą šaltį. Mano mylimiausias – Jo Nesbø. Rekomenduoju viską jo kūrybos. Kone idealiausia būna skandinavų kūryba ieškant stingdančių istorijų tamsiems vakarams  Vienas iš naujesnių, kur sutiksite išskirtinių gebėjimų turinčią tyrėją: Samuel Bjork „Aš keliauju viena" . Tai pirmoji serijos dalis, antroji jau irgi pasirodžiusi: „Pelėda medžioja naktį“.  Jorn Lier Horst „Uždaryta...

Detektyvinis romanas kuriame įpinta mafijos veikla? Duokit, man jau įdomu. Slaugė Sofija, vieniša mama gyvenanti gražiame name, ligoninėje susipažįsta su knygų leidėju Hektoru. Iš pirmo žvilgsnio kuriasi gražūs, romantiški santykiai, kuriuos netrukus užtemdo paaiškėjęs tikrasis Hektoro darbas. Pasirodo jis stambus mafijos pasaulio veikėjas. Sofijai tenka psichologiškai sunkus sprendimas, juk kaip žmogus Hektoras kone idealus, bet jo darbas su tuo kertasi. Kas yra gerai, o kada jau ta riba peržengta? Negana to, prisideda ir kova tarp mafijos personų, o Sofija į ją įtraukiama. Viskas skamba įdomiai, bet beskaitant užsidegimas blėso. Buvo pernelyg ištęstų vietų. Vienas silpnesnių skandinavų detektyvinių romanų. Siužetas pasuktas, veikėjų portretai su aštresnėmis savybėmis, bet vis tik pritrūko kabliuko. Alma littera, 2013.  Alexander Soderberg „Draugas iš Andalūzijos”. 

Neeilinė istorija šeimoje. Dingsta žmona su vaikais, vyras pasimetęs, bet kartu tyrėjams kyla abejonių dėl keisto jo elgesio. Tiek pripinta melų, nelaimingų santykių, skaudžių praradimų. Kas ką apgaudinėja neaišku, nes visi turi savus motyvus ir auka rodosi tai vienas, tai jau kitas veikėjas. Iš lėto siužeto veiksmas pamažu įsisiūbuoja, tik spėk gaudytis koks kurio vaidmuo šioje painioje istorijoje ir ką reiškia tie slapti veiksmai. „Saldžių sapnų“ eilinį kartą yra viena iš serijos dalių, o aš skaitau nuo vidurio. Paprastai stengiuosi iš eilės skaityti, bet kartais pamatau knygą ir pasikliaudama nuojauta, kad noriu būtent šios knygos imu ir skaitau. Kažin ar pasikeis kas nors jau su manim šiuo klausimu. Girdėjau piktų replikų, kad blogai darau, bet man labiausiai patinka nusikaltimai, tyrimo procesas, o veikėjai ir jų santykiai bei asmeninių gyvenimų peripetijos lieka antrame plane ir kad aš ten nežinau kada kas su kuo permiegojo, išsiskyrė, prasigėrė ir pan., netrukdo pasikapan...

Pradėsiu be užuolankų – ne prie širdies tokia literatūra man. Būtent šią „Paslaptį“, kažkodėl vis pamatau ir atrodo kiek galima visur ją sutikti, iš principo pasiėmiau paskaityti. Nejauku pasidarė pradėjus, nes pati gyvenu tokiu požiūriu koks dėstomas šioje knygoje. Jei atvirai, tai vis dėlto tikėjausi kažko ypatingo knygos viduje, gal net stebuklingo, priversiančio permąstyti ką nors savo gyvenime. Kaip bebūtų skaičiau toliau, nes įdomu kas dar ten prirašyta bei kaip jau minėjau juk pati ir gyvenu čia aprašomais principais. Tam tikrus dalykus darau net nesusimąstydama kodėl būtent taip elgiuosi. Pavyzdžiui, visada stengiuosi mąstyti pozityviai, kai ko nors noriu garsiai sakau. Kartais veikia. Gal mano norai kartais per dideli ar pati įdedu per mažai pastangų arba per mažai noriu, pasak knygos. Pati knyga gražiai surinkta. Trumpi skyreliai, pavyzdžiai ir santraukos su pagrindinėmis mintimis. Atskleidžiama kokia yra ta Paslaptis. Kokiais gyvenimo principais vadovaujantis gali...

Pirmas įspūdis – narkomano klajonės. Kai žmogus apsvaigęs ir mato, net patiria psichodelinius vaizdinius.  Prisipažinsiu, pirmąją nuostatą turėjau itin stiprią neigiamą. Nuolat mane nuvilia tie teiginiai viršelyje, kad rasiu gerą siaubo knygą, be to kažkas pakomentavo, kad čia lempų lempa (😅) nieko negalėjau padaryti, bet kai paėmiau skaityti iškart prisiminiau ir galvojau gal net nepradėti, gal rimtai visai prastai bus. Bet kur aš siaubo fanatikas atsisakysiu bent pabandyti. Nesitikėjau, kad po pirmo skyriaus skaitysiu antrą, trečią, kol supratau, kad dabar jau viskas, teks toliau kapanotis tam keistam miške su ta keista trijule. Matot, du vaikinai ir mergina rado neegzistuojantį ežerą miške ir planavo smagiai pailsėti. Iš pradžių viską sugadino skustagalviai su landroveriu, merginomis, alumi ir pitbuliu. Nieko naujo, stereotipai gryni. Tada linksmybes temdyti pradeda paranormalūs reiškiniai? Ateiviai? Mokslinė fantastika? Nežinau nežinau, bet negalėjau sustoti, pradėj...

Pagaliau pribrendau arba nemeluojant tik dabar radau laiko prisikast iki Bukowskio. Turėjau jausmą, kad rasiu rimtą literatūrą. Jausmas neapgavo. Skaitai skaitai ir pora eilučių kaip pirštu į akį: „Visą gyvenimą žmonės laukia. Jie laukia gyvenimo, jie laukia mirties. Laukia eilėje prie tualetinio popieriaus. Laukia eilėje pinigų. O jeigu pinigų neturi, laukia dar ilgesnėse eilėse. Lauki kol užmigsi, paskui lauki, kol atsibusi. Lauki vedybų ir lauki skyrybų. Lauki lietaus, lauki, kada jis liausis. Lauki maisto, paskui vėl lauki maisto. Lauki gydytojo laukiamajame su krūva bepročių ir galvoji, gal esi vienas iš jų.“ (93 p.). Aš nemoku nestebėti žmonių, tai nuolat tik ir matau gyvenimą paremtą laukimu. Net tiesiog laukiant eilėje visi skuba, tada skuba laukti darbo pabaigos, vakarienės, mokesčius mokėti, savaitgalio, pirmadienio - užburtas ratas kai pagalvoji. Beprotybė kasdienybėje. Pasaulis supuvęs ir knygos pagrindinis veikėjas nevykėlis detektyvas man tapo to supuvusio pasaul...

Claude M. Steiner „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“  Transakcinė gyvenimo scenarijų analizė  Kiek daug krypčių yra psichologijos moksle. Tik pradedu truputį paskaitinėti ir prasideda: tai kažkas neaišku ir norisi papildomai pasidomėti, tai įdomi nauja sritis ir nors informacijos kiekis didžiulis bandau aprėpti kuo daugiau. Užtrunku, bet pasikraunu žinių. Dabar mano rankose buvo Claude M. Steiner gyvenimo scenarijų analizė. Gyvenimo scenarijams tirti skirtingi specialistai pasirenka skirtingus aspektus. Steiner manymu, struktūrinė analizė artima psichoanalizei, todėl norėdamas nuo jos atskirti savo požiūrį ir išsiskirti, savo tyrimą grindžia transakcijomis, kurį vadina „transakcine gyvenimo scenarijų analize“. Išskiriami keli scenarijų tipai, kurie plėtojami, skyla į kitus tipus, nurodoma kaip juos atskirti.  Žmogus ne tik pats užsiprogramuoja savo gyvenimą, bet daug kas nulemta dar vaikystėje, tėvų prognozių vaikui (pvz.: bus sveikas, ligotas, protingas, ...

Sudomino reklama kurioje autorė kvietė į savo naujos knygos pristatymą. Pirmąkart nenugirdau pavadinimo, o antrąkart sušmėžavus reklamai tas pavadinimas taip įkyriai prilipo. Paskui, negalėjau patikėti, kiek populiarumo sulaukė! Išsiskyrė dvi skaitytojų stovyklos, vieniems patiko – kiti baisėjosi. Pradėjau skaityti. Pirmąją knygos dalį tiek visi aptarinėjo, jau maniau bus sugadintas skaitymo džiaugsmas, bet nieko. Malalietka pasirodė tokia visko prigrųsta. Pradėjo rodytis, kad specialiai pririnkta tokių aštresnių veiksmų ir išgyvenimų, bet kuo toliau tuo labiau viskas dėliojosi ir tie kartais drastiški gyvenimo sprendimai pasirodo esą savo vietoj. Surinkti vieni stipriausių įvykiai galinčių nutikti paauglei. Psichologišai sunkūs sprendimai, traumuojantys įvykiai, sudėtingas bendravimas, bet nėra vertinimo blogai ar gerai, gyvenimas tiesiog vyksta, pasekmes priimi pats ir judi toliau. Autorė taip švelniai laipsniuoja malalietkos formavimąsi per visus tuos pasirinkimus ir keisda...