Knygos ir tapyba

Veronika Urbonaitė-Barkauskienė „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“  Pokyčių metas ir su kuo susiduria tėvai gavę daug informacijos bei laisvės   Noriu pastraipėlę skirti nuomonei apie leidyklą, mįslingu ir intriguojančiu pavadinimu „Dvi tylos“. Greičiausiai tai yra pirmoji mano skaitoma šios leidyklos knyga, nemanau, kad galėčiau pamiršti, nes dizainas tikrai kitoje plotmėje. Esu mėgėja senų leidinių, sunkių knygų, nebijau dulkių, pageltę puslapiai man širdį glosto, o čia visiškai kitaip. Modernu. Ryšku. Išsiskiria knyga visu apipavidalinimu. Spalvos viršelyje atsikartoja ir knygos viduje. Iliustracijos papildo tekstą, visas turinys pasidaro gyvas ir dar autorė tokiais spalvingais ir kasdieniškais pavyzdžiais iliustruoja tekstą. Todėl lengva, įdomu ir malonu skaityti.  Skaičiau, nes mėgstu viską kas susiję su devyniasdešimtaisiais, pati esu toks vaikas ir man be galo įdomu kaip dabar atrodo tie laikai, koks vertinimas, ko išmokome, kaip viskas pasikeitė. Labai patiko...

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ Žiežulių pasaulis Pagrindinė romano veikėja Glinda gimusi ir augusi kaime persikelia į Vilnių. Ryšys su gamta lieka šios fatališkos moters viduje. Tai kuo ji užsiima pragyvenimui nesusiję su jos prigimtimi. Santykiai tiesiog pražūtingi, laukinės seksualinės aistros gali taip apimti protą, kad kol poreikis nebus patenkintas moteris eis iš proto ir netvers savo kūne. Tėvo, pražudžiusio motiną, paieškos lyg tamsi kelionė, aprašyta siurrealistiškai, sodriomis spalvomis, su mistiškumu.  Jaučiama gamta. Tas gaivališkas, nesustabdomas judėjimas. Metų laikai kinta, sukasi ratu, pražydėję gėlės užleidžia vietą rudens vortinkliams, po žiemos snieguotų takelių nutirpęs sniegas atveria pernykštes šiukšles. Tęstinumas, kuris niekada nenutrūksta. Nepavaldus žmogui. Žmogus tik dalis ir nesvarbu koks griausmingas ar ryškus gyvenimas būtų. Žmogus tik dalis net jeigu jis ir žiežulė, jį taip pat pasiglemš mirtis. Taip kaip pražuvo Glindos brolio Eigilio mylimoji. ...

Stephen King „Tamsioji pusė“ Rašytojas ir jo tamsioji pusė Kiekvienąkart drąsiai leidžiuosi į S. Kingo kuriamą pasaulį. Po pirmosios pažinties skaitant „Kerę“ iš dičkių skyriaus, nes buvau visai dar vaikas ir bibliotekoje knygą gavau tik pasižadėjusi, kad tikrai nebijosiu, nei karto nebuvau nusivylusi autoriaus kūriniais. Paskutiniu metu vis stebiuosi, kaip tiek daug romanų ir novelių sukūręs Kingas sugeba išlaikyti savo stilių, sukurti tiek istorijų ir nenusivažiuoti . Nuo mažos apimties novelių iki, pavyzdžiui, „Tas“ , kuriam neskubant ir nepasimetant tarp veikėjų perskaityti reikia kone mėnesio.  Kaip renkuosi kurią skaityti iš tos violetinės serijos? Tiesiog imu dar neskaitytu numeriu pažymėtą ir permetu akimis anotaciją, pavyzdžiui, „Tamsiajai pusei“ išsirinkti užteko pamatyti kelis žodžius: „<…> apie asmenybės susidvejinimą. Rašytojas <…>“. Iškart susiejau su „Švytėjimu“ , kai nesėkmingas rašytojas išeina iš proto, be to ten buvo psichologinio siaubo, tai kas m...

Tess Gerritsen „Chirurgas“  Preciziškas žudikas tykantis moterų naktyje Nors iki šiol nebuvau skaičiusi pirmosios Ricoli ir Ailz serijos knygos „Chirurgo“, bet žinau Ricoli personažą ir Tess Gerritsen rašymo stilių, nes pažintį pradėjau su „Ledinis šaltis“ . Autorė kuria tikrovišką nusikaltimo pasaulį, ryškius personažus ir įpina savo kaip medikės žinias. Rašymo stilius kausto dėmesį ir neleidžia užliūliuoti nuoboduliui, nes terminologija ir dalykiška kalba sumaišyta su menine: „<...> mintys iškart nušvilpė ketvirtuoju greičiu, apdorodamos vaizdinių ir garsų kaleidoskopą.“ (62 p.). Akivaizdu, kad šiame trileryje tema bus ne apie chirurgą gelbėjantį gyvybes, o žudiką, dėl savo žiaurumo ir mokslo žinių taip pramintu. Šio gudraus ir viską apgalvojančio maniako dėmesio centre vienišos moterys. Nusikaltimai žiaurūs, aukoms skausmingi ir žeminantys, o policijos tyrėjams keliantys pyktį ir pasišlykštėjimą. Greta tyrimo vyksta ir asmeninės dramos: meilė, šeima, problemos darbe. ...

Harlan Coben „Nepažįstamasis“ Paslaptys ir jų kaina Atsiverčiau paskaityti pradžią, nes smalsu kaip rašymo stilius, kaip siužetas. Taip ir įsibėgėjau link vidurio. Intriga ir nuolatinė įtampa nuo pačios pradžios nepaleido.  Nepažįstamas žmogus tiesiog viešoje vietoje prieina ir trumpai bei greitai pasako kelis esminius sakinius. Tai apie ką net negalvojama, bet giliai pasąmonėje ta mintis gyvuoja ir štai kažkas ko net nepažįsti visiškai netikėtai, visiškai įsitikinęs drėbia faktą. Gyvenimas verčiasi aukštyn kojom. Aplinkui pasaulis nesustoja, viskas buvę kaip įprasta, bet viduje neapsakomas sumišimas, įprastas pasaulis jau kitoks. Tiesa tokia netikėta ir žeidžianti.  Jaučiasi vidinė žmogaus įtampa. Klausimai, bandymai pasielgti teisingai veda prie gilesnių apmąstymų apie savo gyvenimą. Ta įtampa visur, įšliaužia į gyvenimą ir plinta visoje šeimoje. Šeimos paslaptis veda link kitų miestelio gyventojų. Po truputį paslaptis it koks virusas gali prasiskverbti į bet kurio žmogaus g...

Mary Higgins Clark „Mėnesiena tau tinka“ Gražus miestelis ir jo intriga Nebuvau skaičiusi Mary Higgins Clark kūrybos. Nei vieno romano, net nesidomėjau autore, bet atėjo laikas ir prisireikė pabandyti. Kaip mėgstu, rinkausi intuityviai ir pasičiupau „Mėnesiena tau tinka“. Nesigailiu nė kiek, toks lengvas detektyvinis romanas, linijinis tyrimas be jokių suktumų ir kraštutinumų. Pats tas kai norisi ko nors lengvo, bet mėgsti tamsesnę literatūrą.  Sėkminga mados fotografė Megė pobūvyje sutinka savo mylimą, bet seniai matytą pamotę Nualą. Ši pakviečia podukrą kelias savaites paviešėti savo Viktorijos laikų name. Megė džiaugiasi būsima viešnage, pasineria į malonius vaikystės prisiminimus, bet visą džiaugsmą nutraukia kai atvykusi į svečius randa nužudytą Nualą. Po netikėtos netekties sukrėtimo Megė pradeda pastebėti keistus sutapimus. Pamotės draugės miršta panašiu metu ir visos jos susijusios su prabangiuoju Latamo dvaru.  Taip po truputį įsibėgėja tyrimas. Nėra čia suktų siužeto...

Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“ Kelionė po egzotiškąją Indiją knygos puslapiais Vasarą neišeinant iš namų irgi galima pakeliauti, patyrinėti tolimus kraštus. Išsirinkau mėgstamos lietuvių autorės Vaivos Rykštaitės knygą apie kelionę „Viena Indijoje“. Viena, jauna, moteris, su kuprine ant pečių ieško prasmės egzotiškame krašte. Kelionėje skleidžiasi Indijos spalvos. Ryškus kontrastas tarp dviejų Indijos pusių: lūšnynai, benamiai, vietinių kasdienybė, sunkus darbas ir antroji, turistinė pusė, kur rikiuojasi prabangūs viešbučiai, turtingi turistai ir jų ekskursijos. Ant kiekvieno kampo galima rasti jogos, meditacijos studijas. Siūlomi keisčiausi gydymo metodai, ajurveda. Aštrus maistas, saldi arbata čiajus, negirdėti patiekalai tiesiog pakelėje. Kelionėje iš vieno miesto į kitą keičiasi kultūros ypatumai, vaizdai, sutikti pakeleiviai, vieni iš jų praplaukia, kiti pasilieka ilgiau pokalbiams ar bendriems potyriams.  Patinka man autorės humoras, įžvalgos, pamąstymai. Radusi jaukų kampe...

Trent Dalton „Berniukas nuryja visatą“ Auklė žymiausias nusikaltėlis, tėvai narkotikų prekeiviai, brolis savanoris nebylys. Kaip užaugti geru žmogumi ir nepamesti kelio kai aplinkoje nei vieno gero pavyzdžio? Kitokia Australijos pusė, ne įprastas idealizuotas kengūrų krašto vaizdas dažnai matomas kine. Devintojo dešimtmečio Brisbano priemiestis, kuriame klesti narkotikų verslai, kur bene visos šeimos asocialios, vaikai apleisti, kalėjimas lyg stotelė, į kurią visi keliauja. Tačiau, net ir tokiose tamsumose matoma šviesa. Viskas priklauso nuo žmogaus vidaus ir jo pasirinkimų, bei užsispyrimo ir stiprybės nepamesti savęs ir nepasiduoti gyvenimo būdui dugne.  Pasakojama apie Ilajaus Belo gyvenimą. Vaikas auga sunkiomis sąlygomis, brolis Ogastas tyčia nebekalba, mama narkomanė, patėvis prekeivis, o auklė garsus nusikaltėlis, kalėjimo Hudinis. Romane persipina tikri faktai su kūryba. Įpusėjusi skaityti pradėjau dar ir papildomai domėtis, nes labai jau kirbėjo, kiek čia yra tų tikrų fakt...

Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“ Pokalbiai ir psichoterapijos kūrimas per filosofiją Nepradėsiu pasakoti kaip man patinka Yalom kūryba, tik apibendrinsiu, kad romanai lengvai skaitomi, nors ir rašoma apie vieną iš sudėtingiausių, dėl neapibėžtumo, sričių – psichiatriją. Autorius puikiai įvaldęs savitą rašymo stilių, tad skaitytojas gali maloniai pasinerti į šio mokslo pasaulį su visokiais niunsais bei įpintomis žmogiškomis intrigomis, problemomis ar aktualijomis. Mano nuomone, šis gebėjimas derinti sudėtingus dalykus su intriguojančiais ir yra priežastis kodėl Yalom toks populiarus, skaitomas įvairiausių skaitytojų, o jo romanai leidžiami pakartotinais tiražais.  „Kai Nyčė verkė“ pavadinimas nurodo, kas bus vienas pagrindinių veikėjų romane. Nihilistas, filosofas pareiškęs, kad Dievas mirė F. Nyčė ir jo pokalbiai su jam padėti bandančiu daktaru D. Brojeriu. Nyčė labai užsispyręs, net ir kęsdamas skausmus bei begalinę vienatvę nesileidžia gydomas. Visas įdomumas ir intriga prasideda...

Yangsze Choo „Dvasių nuotaka“ Meilės istorija apipinta tradicijomis ir mistiškomis paslaptimis Dar nė nepradėjusi skaityti nujaučiau, kad gali būti panašu į „Miniatiūristą“. Tikėjausi tamsios pasakos, kur jauna mergina ruošiasi žengti svarbų gyvenimo žingsnį į moterystę ir laikmetis nusako, kad daug kas bus nuspręsta už ją. „Miniatiūriste“ svečiavomės XVII a. Amsterdame, o „Dvasių nuotaka“ nukelia į XIX a. Malają.  Li Lan rami vaikystė keičiasi kai tėvas vieną dieną užsimena apie turtingos Limų šeimos pasiūlymą tekėti ir tapti dvasių nuotaka. Mergina negali patikėti tokiu siaubu ir tikisi, kad tėvas per daug apsvaigęs nuo opijaus ir toks pasiūlymas net nebus svarstomas, bet sunki šeimos finasinė padėtis, skolos ir per vėlai pradėtos sužadėtuvių paieškos siaurina galimybę rinktis. Tada prasideda košmarai, kai Li Lan sapnuose sapnuose pasirodo Lim Tian Čingo dvasia bei stengiasi sužavėti turtais ir patogiu gyvenimu dvare. Li Lan sveikata pradeda blogti, baimė kam nors pasakoti savo n...

Alvydas Šlepikas „Lietaus dievas ir kiti“ Gyvenimas mažame miestelyje  A. Šlepiko novelėse surašytos paprastos, kasdieniškos istorijos iš provincijos gyvenimo. Kai kurias skaitant atrodo, kad jos parašytos gerokai seniau, tikrai ne šiuolaikinio autoriaus, dėl anksčiau būdingo lyrizmo, vietomis pamestų keiksmų ir mažo miestelio gyventojų kalbos ypatumų. Kai kurios priešingai, parodo kaip gyvena žmonės tuose miesteliuose dabar. Viskas paprastai tikra, o tas tikroviškumas kuriamas per kalbą ir novelės struktūrą. Kartais pasakojamas tik pavienis įvykis, kartais novelė labiau išplėtota, su pradžia ir kulminacija.  Veikėjai liūdni, nesuprasti bendruomenės, dažnai ir silpni. Senukai ir vaikai tie silpnieji, o jauni vyrai agresyvūs, pikti. Personažo būdo bruožai pakreipia veiksmą, nuo to priklauso ar pasakojimas bus lyriškas, net ilgesingas, ar pasipils pyktis ir keiksnojimas.  Nėra čia kažko labai ypatingo, tik tikras gyvenimas. Istorijos mažų miestelių gyventojų. Jų noras pasip...

John Berger „Mes susitinkame čia“ Subtilūs dialogai apie gyvenimą Knygos viršelis lyg įvadas į knygos turinį. Šviesios, pastelinės spalvos kaip tie lengvi ir jautrūs pokalbiai, miesto fragmentas nurodo pokalbių vietą, pagal stogus galima numanyti, kad tai senamiestis ir lengvai sukurti mintyse vietą kurioje vaikštinėja pašnekovai. Gražus ir subtilus kūrinys, atskleidžiantis paprasto pokalbio svarbą ir tai kiek prasmės gyvenimui suteikia brangūs žmonės.  Svarbu ne siužetas ar konkretūs įvykiai, o netikėti susitikimai su artimaisiais ir jautrūs jų pokalbiai. Veiksmo beveik nėra, tiksliau tai lėta vaga tekantis per skirtingus miestus, vis kitoje šalyje pokalbis. Gatvėse sutinkami jau mirę brangūs žmonės. Pokalbiai kartais atrodo suprantami tik šnekantiems, intymūs, kuriuose plaukia malonūs prisiminimai, iškeliantys paprastas detales vedančias prie gilesnių temų. Ši knyga tai lyg kelionė prisiminimais, skirtinguose miestuose, skirtinguose erdvėse ir laikuose, su vis kitu mirusiuoju, ku...

Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“ Buto ir jo gyventojų istorija Visai netyčia atradau ir pamėgau Vaivos Rykštaitės pasaulį  –  taip išsireiškiau, nes patinka ne tik kūryba, bet artimas ir autorės požiūris į gyvenimą. Romanuose ir straipsniuose visada jaučiasi tuos žodžius parašiusi moteris. Labai malonu skaityti, nes stilius lengvas, nebanalus, vis iškyla koks akcentas, pasamprotavimas, ar tai būtų feminizmo tema ar net filosofinė mintis  –  tekstas neapsunks ir išlaikys dėmesį.  „Lizos butas“ nukelia į vaikystę, kur iš detalių ir paskirų vaizdinių pati prisimenu savo vaikystę. Autorė iš pavienių daiktų ir spalvų piešia Lizos butą, jausmus pirmą kartą įžengus tarp storų senamiesčio sienų, kur langai neįleidžia dienos šviesos, o kieme sėdinčios čigonės kelia baimę. Prasideda kelionė. Atsiveria durys į nostalgišką praėjusio amžiaus pabaigą asfalto vaiko akimis. Augau mieste, vaikystėje kaime buvau vieną kartą, iki dabar nieko smagaus nepamenu iš tų neaprėpiamų laukų a...

Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“ Ambicijomis apgaubta giminės istorija Pasirodė naujas Undinės Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“, kuris iškart krito į akį ir paskatino pagaliau susipažinti su autorės kūryba. Intuityviai rinkausi kuri knyga bus pirmoji mano pažintis ir labai suintrigavo „Kraujas mėlynas“. Autorė atskleidė, kad parašyti šį romaną idėja kilo beieškant savo giminės šaknų.  Tik pradėjus skaityti dėmesys krypo ne į pačią istoriją, bet rašymo stilių. Trumpi ir taupūs sakiniai, mintys dažnai šokinėja, todėl sunkoka sekti įvykius, įsiminti sudėtingas pavardes. Vaizdingumo netrūksta, net ir kapotais sakiniais dėliojasi gatvės vaizdas, joje zujantys žmonės, sūrio bačkos ir šūdai su plytom. Taip, literatūrinė kalba puikiai atskleidžia viduramžių atmosferą. Neslėpsiu, tik pradėjus skaityti norėjosi nebetęsti, neįprastas rašymo stilius, slogi atmosfera, nežabotos ambicijos: jautėsi kažkoks atgrasumas, bet tuo pačiu buvo smalsu ir po truputį pripratusi pri...

L. Ron Hubbard „Baimė“ Baimės kilmė ir galia Lafayette Ronald Hubbard garsus fantastinės literatūros rašytojas. „Baimę“ apibrėščiau kaip klasikinio psichologinio siaubo novelę. Baimė kuriama per žmogaus vidinius išgyvenimus, apeliuojant į emocijas, sukeliant stiprius jausmus. Veiksmas reiškiasi kai žmogus blaškosi, bėga nuo besikeičiančio pasaulio. Tai pasakojimas apie demonų apsėstą žmogų. Demoniškos jėgos užvaldo žmogų, keičia jo gyvenimą, aplinka ir įprasta vaga tekėjęs gyvenimas ima bliukšti, viską apgaubia juodas baimės šydas neleidžiantis ištrūkti.  Pagrindinis personažas Loris yra netikintis antgamtinėmis būtybėmis profesorius, kurio visas pasaulio suvokimas vieną dieną pradeda keistis. Kyla siaubinga baimė kai žmogus suvokia ne tik pametęs kepurę, bet neatsimenantis ir keturių valandų. Ką jis veikė? Kur buvo? Kas jam atsitiko, kad pradėjo regėti ir justi keistus dalykus, kurių logiškai paaiškinti nesugeba.  Erdvė tamsi, ne viskas veikėjo aiškiai matoma, daug kas junta...

Stephen King „Įtūžis“ Kai ilgai kauptas pyktis išsiveržia lauk  Knyga masino jau seniai, tik vis tikėjausi rasti kur nors ir įsigyti sau. Neradau. Noras vis kirbėjo, tad nuėjau į biblioteką. Žinojau, kad kūrinys yra tose violetinėse knygose ir pažymėtas 44 numeriu. Kodėl taip sunku rasti ir nusipirkti? Ogi todėl, kad pats autorius neilgai trukus po pirmosios publikacijos uždraudė tolimesnes savo kūrinio publikacijas. Dabar ir tegalima rasti raštų knygose, taip ir nepasirodė šis psichologinis trileris kaip atskira knyga. Kūrinys nėra pastas, priešingai, paveikus ir paskatinęs pirmąsias šaudynes Amerikos mokyklose. Būtent po šių įvykių ir nuspręsta nebeplatinti kūrinio.  Man sunku kritiškai vertinti S. King’o kūrybą, nes jo siaubo romanai yra mano mylimiausi. „Įtūžio“ žanras kitas – tai psichologinis trileris, bet autorius ir čia vien žodžiais sukausto skaitantį. Pradžioje paminėjau, kad knyga paskatino šaudymus mokykloje, tad akivaizdu, jog siužetas apie tai ir sukasi. Čarlzas ...

Šventė skirta pabrėžti knygos svarbą ir ginti autorių teises  Dažnai atrodo, kad susidomėjimą knygomis slopina lengvo turinio pramogos. Tačiau, jau ir Lietuvoje susibūrę nemažos skaitančiųjų bendruomenės. Drįsčiau teigti, kad noras skaityti užkrečiamas. Matydami knygų tinklaraštininkų, „bookstagramerių“ 1  atsiliepimus apie perskaitytas knygas, įspūdžius susijusius su knygomis, neretai žmonės susigundo ir patys imti knygą.  Labai džiaugiuosi, kad atsiranda žmonių, kuriuos paskatinu daugiau skaityti, kuriems įdomu ką skaitau ir ką apie tas knygas galvoju. Niekada negalvojau, kad rašysiu ne tik į savo sučiupintą sąsiuvinį, bet viešai ir dar bendrausiu su kitais taip pat mylinčiais knygas. Nors esu baisiai nedrąsi, jautri ir bijau viešumo, bet ta didėjanti auditorija džiugina, tai lyg ženklas, kad tai ką darau nėra tik mano pomėgis kataloguotis ir fotografuoti savo skaitytas knygas, bet tai ir naudinga, tai užkrečia prasminga veikla. Rašau ir vis šypsausi prisimindama kiek v...

Karantino metu pastebėjau žmones grįžtančius prie pamirštų hobių, prie užsiėmimų kuriems nebūdavo laiko ar tiesiog pradedančius kurti, užsiimančius naujomis veiklomis. Vis dažniau pati rodau savo tapybos darbus, kaip sekasi lieti akvarelę ir šiaip akimirkomis iš savo kūrybinio pasaulio. Žinau, kad kartais gali nesigauti, mintyse gražu, o prieš akis ne tas, kartais vienas vienintelis patarimas tiek daug keičia. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad būtina pirma mokytis, priešingai, esu tos nuomonės, kad dažnai gali ir užgesinti vidinę ugnelę tie mokslai ir jų keliamas stresas. Ne visi vienodai mato ir jaučia pasaulį tad ir kūryboje kiekvienas elgiasi skirtingai.  Per aplinkui prie knygų. Asmeninėje bibliotekoje turiu dvi dailės teorijos knygas. Viskas aišku, pakankamai detalu, iliustruota. Vera Curnow „Piešimas ir eskizavimas“ apie piešimo priemones, technikas. Betty Edwards „Pažadink savyje dailininką“ piešimo vadovėlis, kuris padeda lavinti kūrybiškumą. Teorinės žinios padeda išvengti ...

John Berger „Kaip menas moko matyti“ Vaizdų kalba Menotyrininko, dailės kritiko, rašytojo John Berger knyga „Kaip menas moko matyti“ laikoma vienu reikšmingiausių meno kritikos darbų ir aktualumo nepraranda iki šių dienų nors publikuota 1972 metais. Ją sudaro septynios esė, kelios iš jų – vien tik iliustracijos. Knyga parašyta remiantis „Ways of seeing“ serialu, tad jei bijotės skaityti, galite ir pažiūrėti, pati nemačiau tai nepakomentuosiu plačiau.  Žmogus žiūrėdamas į meno kūrinį nemato tiesiog vaizdo, matymą sudaro keli sluoksniai, matymas yra nulemtas tam tikrų veiksnių, J. Bergeris apie tai ir rašo šiose esė. Aptariama ir analizuojama aliejininė tapyba, portretai, vaizdavimo būdai ir jų reikšmės. Kiekvieno paveikslo matymas lemiamas aplinkos, priklausomai nuo žiūrinčiojo suvokimo. Paliečiama feminizmo tema aptariant moters vaizdavimo mene būdus ir kokia žinutė tuo siunčiama. Komentuojama reklamos sritis, čia vertėtų prisiminti knygos metus, nes informacija vis dar aktuali. Vi...

Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“ Fantastinis baimių pasaulis „Jo mėlynos akys buvo išsprogusios, stiklinės ir nieko nebematė, o pašėlęs grojimas buvo tapęs akla, mechaniška, nesuvokiama orgija, kurios negalėtų apibūdinti joks rašiklis.“ (26 p.)  Paprastai skaitau siaubo novelių, apsakymų rinkinius, kurie nėra vieno autoriaus, dažniausiai tai būna skirtingų autorių, kuriuos sieja bendra tema, rinkiniai. Tad, H. P. Lovecraft man jau buvo žinomas siaubo fantastikos autorius. Kelias noveles pradėjusi skaityti kaip man nežinomas, greit atmintyje atkapsčiau prisiminimus, kad jau žinau kas manęs laukia. H. P. Lovecraft kaip rašytojas nebuvo pripažintas, o jo kūriniai pradėti leisti tik po mirties. Apdovanojimas skirtas taip pat jau Lovecraftui pasitraukus iš mūsų pasaulio.  Juoda, nesuvokiama fantastika. Bandomi aprašyti tie siaubai, kurių žmogaus protas negali suvokti. Painiai ir nelogiškai skamba mano toks pastebėjimas, bet būtent taip ir atrodo pasinėrus į noveles. Įv...

Neil Gaiman „Niekurniekada“ Tamsybių pasaulio magija  Neil Gaiman populiarus šiuolaikinės fantastikos autorius. Nors dauguma kūrinių skirti jaunesniajai auditorijai, suaugę taip pat smagiai ir įdomiai praleidžia laiką skaitydami neįtikėtinas bei magiškas istorijas. Esu skaičiusi mane sužavėjusį romaną „Vandenynas kelio gale“. Magiškumas persipina su jautrumu, vaikiškas naivumas kontrastuoja su suaugusių susikaustymu, netgi piktumu ir negebėjimu džiaugtis. Vaiko pasaulis magiškas, o suaugusio paskendęs rūpesčiuose, niūrus, tamsus, kur žmogus tiesiog pamiršęs kasdienius, bet malonius dalykus ir jais nebemoka nuoširdžiai pasimėgauti. Tai, kad žmogus kažko nepastebi, nereiškia, kad šalia nevyksta kažkas magiško ir paslaptingo, o kartais net ir pavojingo.  „Niekurniekada“ prasideda pasakojimu apie įprastą, nuobodų geraširdžio Ričardo Meihju gyvenimą. Nespėjus įsijausti į monotonišką gyvenimo būdą, Ričardas vedinas savo geros širdies suskumba gelbėti sužeistą mergaitę, kuri apverčia...

Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku Knygą perskaičiau prieš metus ir netyčia apžvalga liko nepublikuota tinklaraštyje. Tiesiog pasiskolinau iš bibliotekos, perskaičiusi ir grąžinusi prisiminiau, kad neturiu knygos nuotraukos ant balto marmuro stalo. Oi, kaip sugebėjau susinervinti, nes nesinori kitokios nuotraukos pridėti. Eiti atgal į biblioteką ir parsinešti knygą vien nuotraukai atrodė negražu, juk, tuo metu dar ir eilėje reikėjo palaukti. Kai paminėjau eiles bibliotekoje turbūt akivaizdu, kad knyga populiari ir noriai skaitoma. Būtent „Pirmąkart mama“ ir buvo populiariausia autorės knyga. Rašau buvo populiariausia, nes dabar pasirodė naujas autorės romanas „Lizos butas“, kuris taip pat sulaukė daug dėmesio, pripažįstu, pati baisiai noriu ir skaityti ir turėti, nes romano tema atrodo be galo artima ir man. Be to sekdama autorės pasisakymus socialiniuose tinkluose atrodo priartėjau prie žmogaus, džiaugiuosi, kad tas požiūris, mąsty...