John Berger „Kaip menas moko matyti“ Vaizdų kalba Menotyrininko, dailės kritiko, rašytojo John Berger knyga „Kaip menas moko matyti“ laikoma vienu reikšmingiausių meno kritikos darbų ir aktualumo nepraranda iki šių dienų nors publikuota 1972 metais. Ją sudaro septynios esė, kelios iš jų – vien tik iliustracijos. Knyga parašyta remiantis „Ways of seeing“ serialu, tad jei […]
Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“ Fantastinis baimių pasaulis „Jo mėlynos akys buvo išsprogusios, stiklinės ir nieko nebematė, o pašėlęs grojimas buvo tapęs akla, mechaniška, nesuvokiama orgija, kurios negalėtų apibūdinti joks rašiklis.“ (26 p.) Paprastai skaitau siaubo novelių, apsakymų rinkinius, kurie nėra vieno autoriaus, dažniausiai tai būna skirtingų autorių, kuriuos sieja bendra tema, rinkiniai. Tad, H.
Lucia Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“ Stiprios moters portretas Girdėjau Lucia Berlin palyginimą su Charles Bukowski. Tie sugretinimai dažnai gali nuvilti, ypač jeigu patinka minėtasis autorius, o pradėjus skaityti tai to ko tikėtasi nėra. Pradėjau skaityti, iškart akivaizdu kodėl atsirado šis palyginimas. Autoriai įklimpę alkoholizmo liūne. Visas panašumas tik autorių gyvenimo būdo, bet ne kūrybos srityje. Valio,
Thomas de Quincey „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis“ Priklausomybės išpažintis literatūros gurmanams Žaviuosi devyniolikto amžiaus kalbos maniera. Šio laikmečio kūriniai visada traukia, nes ten laukia tekstas, kuriame kasdieniai, dabar vartojami žodžiai surikiuoti tokiomis konstrukcijomis, jog nori nenori papuoli į kitą laikmetį, pajauti kitokį gyvenimą, kuriame kasdienybė tiesiog kita. Pastatai, gatvės, transportas, net žmonių mąstymas kitoks. Thomas
Pirmoji, „Paklydęs“ („Kitos knygos“, 2014) Antroji „Ieškomas” („Kitos knygos“, 2015) Trečioji „Sekta” („Kitos knygos“, 2016) Ketvirtoji savarankiška „Gelmės” („Kitos knygos“, 2018) Savam stiliuj aš. Išsirenku knygą, tada pamatau, kad tai tik serijos dalis. Leidžiu sau imti skaityti tai kas traukia, nesidarau planų, nesu vieno žanro skaitytoja, todėl mano skaitiniai dažnai padriki. Turiu savo mėgstamiausius žanrus,
Pagaliau pribrendau arba nemeluojant tik dabar radau laiko prisikast iki Bukowskio. Turėjau jausmą, kad rasiu rimtą literatūrą. Jausmas neapgavo. Skaitai skaitai ir pora eilučių kaip pirštu į akį: „Visą gyvenimą žmonės laukia. Jie laukia gyvenimo, jie laukia mirties. Laukia eilėje prie tualetinio popieriaus. Laukia eilėje pinigų. O jeigu pinigų neturi, laukia dar ilgesnėse eilėse. Lauki
Sudomino reklama kurioje autorė kvietė į savo naujos knygos pristatymą. Pirmąkart nenugirdau pavadinimo, o antrąkart sušmėžavus reklamai tas pavadinimas taip įkyriai prilipo. Paskui, negalėjau patikėti, kiek populiarumo sulaukė! Išsiskyrė dvi skaitytojų stovyklos, vieniems patiko – kiti baisėjosi. Pradėjau skaityti. Pirmąją knygos dalį tiek visi aptarinėjo, jau maniau bus sugadintas skaitymo džiaugsmas, bet nieko. Malalietka pasirodė
Nuo žmogaus pradėjusio sėslų gyvenimą ir išsivertusio su keliais daiktais, iki žmogaus, kuriam vis negana Visi laikai, skirtingi amžiai, skirtingi žmonės, skirtingas jų pasaulis. Kiekvienas puslapis talpina vis ką nors naujo, palaipsniui skleidžiasi mūsų istorija, parodydama žmogaus pasirinkimus ir jų pasekmes, vystymąsi ir fiziškai, ir psichologiškai. Kokį kelią žmogus nuo žmogbeždžionės laikų nuėjo iki dabar.
Blogis Mane be galo džiugina kai gaunu siaubo klasiką. Prisiskaičiau atsiliepimų, kad perskaičius miegoti baisu, kad persekioja baimė, nerimas, žodžiu, kokių šiurpiai nuteikiančių atsiliepimų tik neradau. Kaip tik tai ko reikia. Pirmiausia įkomponavau knygą savo lentynoje ir vis buvo gaila skaityti, laukiau rudens, norėjau, kad viskas būtų ypatinga. Nebūčiau aš, jei nepasigrožėčiau ir pačia knyga.
Gyvenimas pirmosiomis nepriklausomos Lietuvos dienomis Kartais taip būna, Goodreads nusižiūri knygą, kurią reikės perskaityti, ateini į biblioteką ir ta knyga lentynoje jau iš tolo šviečia. Man be galo įdomu tie laikai kai aš tik ką gimusi buvau ar net kiek ankstesni. Kokia gi buvo ta Lietuva ir kaip iš tiesų gyveno ir mastė, svarbiausia, kaip